Vyksmui lauko scenoje šįkart vadovavo keturi vyrai – Alfonsas Petrauskas, Valerijus Rancevas Arūnas Skardžius ir Ramūnas Traškinas –, žengę į sceną pagal „Jonio“ dainą „Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas“. Ne kiekvienas mėgėjų teatras gali pasigirti tokia talentingų vyrų gausa, teatro žmonės gali papasakoti begalę istorijų, kai nuvykus į kitus miestus režisieriai ir režisierės su pavydu žiūrėdavo į tokią galingą vyrišką kompaniją ir juokais prašė bent keletą vyrų paskolinti.
Šįkart šaunusis ketvertas gerai susidorojo ir su šventės vedėjų vaidmenimis. Ir dekoracijas jie padėjo nešioti, ir žiūrovams neleido nuobodžiauti pertraukų tarp pasirodymų metu – buvo pasiruošę ir klausimų, ir prizų į juos atsakiusiems. O klausimai nebuvo kaži kokie sudėtingi. Bet gal kas iki šiol nežinojo, kad daugiausiai moteriškų vaidmenų teatre yra sukūrusi Marytė Vaitkevičiūtė, o vyriškų – asociacijos „Rokiškio teatras“ prezidentas Arūnas Skardžius.
Kaip dažniausiai „Mikrofestivalyje“ būna, pirmasis spektaklis – vaikams. Bajorų lėlių teatras „ČIZ“ su „Šuniškomis istorijomis“, kurias tądien vaidino bene 163-čią kartą (įtariu, kad šis spektaklis galėtų pretenduoti į kokį nors Lietuvos mėgėjų teatro rekordą) vėl džiugino ne tik vaikus, bet ir tėvelius, močiutes ir senelius.
Juos scenoje keitė Biržų KC Papilio skyriaus mėgėjų teatras, atvežęs A. Kazragio komediją „Tuščia kertė širdyje“, režisuotą Vitos Vorienės. Vita, beje, irgi minima Rokiškio teatro metraščiuose, ji vaidino anuometiniame Rokiškio liaudies teatre pastatytame spektaklyje „Raudoni raudoni debesys“, režisuotame Jolitos Balaišytės.
Rokiškio KC Priemiesčio padalinio Žiobiškyje folkloro ansamblis „Vengerinė“, vadovaujamas Aušros Kežutienės, suvaidino etnografinį spektaklį „Piršlių belaukiant“. Ir tai buvo paskutinis tą dieną publikai dovanotas spektaklis.
O festivalio dalyviai dar rinkosi į Kultūros centrą, kur specialiai jiems suvaidintas naujausias teatro darbas, Matematinis patyriminis spektaklis „Klasės susitikimas“. Specialiai dalyviams ne todėl, kad norima ką nors nuslėpti, tiesiog vienu metu jį gali žiūrėti ne daugiau kaip 38 žiūrovai.
Taip teatras ir turi švęsti – vaidindamas. Bet Rokiškio teatras ir vasarą nežada tinginiauti. Omenyje turiu ne tik festivalius, kuriuose teatras vasarą žada dalyvauti, bet ir projekto „Spektaklis iš vidaus: bendruomenei, miestui, ateičiai“ renginius, kurie turėtų prasidėti jau birželį, o baigsis kitų metų rudenį naujo pastatymo premjera.
