Į „Gimtojo… klausimus atsakė Rokiškio krašto muziejaus parodų ir renginių organizatorė Giedrė Solovjovienė.
„Žmogus nuo seno kuria ženklus, ritualus, taisykles ir simbolius tam, kad suteiktų pasauliui tvarką ir prasmę. Tą akimirką, kai kasdienybėje kažkam suteikiame ypatingą reikšmę, atsiranda tam tikra riba tarp to, kas yra kasdieniška, ir to, kas šventa. Todėl parodoje norėjosi kalbėti ne tik apie tikėjimą, bet tiesiog apie žmogų, jo santykį su pasauliu, su savimi, su gėriu ir blogiu, kalte ir atleidimu…“, – sako pašnekovė.
„Paroda „SACRUM. Tarp kasdienybės ir šventės“ kviečia pažvelgti į sakralumą kaip į žmogaus kuriamą prasmių pasaulį. Parodos ašimi tampa simbolinis skaičius septyni – nuo pasaulio sukūrimo dienų ir sakramentų iki dorybių, nuodėmių, spalvų bei kitų kultūroje ir tikėjime įsišaknijusių ženklų“, – rašoma anotacijoje. Kodėl būtent tokia paroda ir ką ja norima pasakyti?
Mąsčiau, ir su šypsena prisiminiau šv. Aurelijaus Augustino žodžius – visada žinojau, kas yra laikas, kol manęs nepaklausė, kas jis yra. Panašiai ir man su Jūsų klausimu. Kaip žinote, paroda skirta Panevėžio vyskupijos 100-mečio sukakčiai. Aišku, buvo nemažai galvos laužymo, kokia ji galėtų būti. Ir vis dėlto likome prie labiau meninės parodos formato.
Žmogus nuo seno kuria ženklus, ritualus, taisykles ir simbolius tam, kad suteiktų pasauliui tvarką ir prasmę. Tą akimirką, kai kasdienybėje kažkam suteikiame ypatingą reikšmę, atsiranda tam tikra riba tarp to, kas yra kasdieniška, ir to, kas šventa. Todėl parodoje norėjosi kalbėti ne tik apie tikėjimą, bet tiesiog apie žmogų, jo santykį su pasauliu, su savimi, su gėriu ir blogiu, kalte ir atleidimu…
Viena iš parodos linijų – skaičius septyni. Jis taip pat pasirinktas neatsitiktinai. Septynetas mūsų kultūroje ir tikėjime yra labai stiprus simbolis – septynios pasaulio sukūrimo dienos, septyni sakramentai, septynios dorybės ir septynios mirtinos nuodėmės, septynios Šventosios Dvasios dovanos, ir dar galėtume vardinti. Per šį skaičių atsiveria simbolinės prasmės, su kuriomis lankytojas keliaus parodoje.
Norėjosi, kad ši meninė kelionė nebūtų apie tai, kuo reikia tikėti. Labiau norisi tiesiog paklausti: kas tau, žmogau, yra šventa?
Bus pristatomi skirtingų laikotarpių meno kūriniai, muziejinės vertybės ir šiuolaikinės meninės interpretacijos. Pasakykite šiek tiek plačiau, kokie tai bus meno kūriniai? Iš kur jie bus surinkti ar renkami?
Parodoje susitiks skirtingi laikai – senoji sakralinė dailė susitiks su šiuolaikine daile, iš dalies ir su tautosaka. Tikiuosi, emocijas sustiprins ir parodos tekstai.
Dalis eksponatų bus iš Rokiškio krašto muziejaus rinkinių. Taip pat muziejinės vertybės atkeliaus iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, MO muziejaus, Anykščių Angelų muziejaus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus. Parodoje bus dailininkų Mindaugo Juodžio ir Jolantos Gegelevičiūtės darbų, Rokiškio tautodailininkų kūrybos.
Bus kūrinių, kuriuos galima perskaityti gana tiesiogiai, ir tokių, kurie kels klausimų. Tad tik priminsiu – visada verta parodą aplankyti su gidu.
Kas sudėtingiausia rengiant tokią parodą ir ar paprasta susitarti su muziejais dėl eksponatų?
Sudėtingiausia turbūt ne pats eksponatų surinkimas, o sukurti iš jų prasmingą pokalbį, parodos fabulą. Norisi, kad kiekvienas kūrinys turėtų savo vietą ir kad tarp jų atsirastų ryšys.
O dėl eksponatų – taip, tai yra atskiras ir gana ilgas procesas. Reikia derinti skolinimą, transportavimą, eksponavimo sąlygas. Buvo kūrinių, kurie labai tiktų šios parodos idėjai, tačiau jų paskolinti neįmanoma dėl būklės ar kitų aplinkybių. Tad parodos koncepcija ir realios galimybės nuolat šiek tiek pakoreguoja viena kitą.
Tiesa, buvo vienas paveikslas, kuris tiek vizualiai, tiek savo pavadinimu, regis, idealiai tiko parodai. Tačiau paaiškėjo, kad dailininko mintis yra visai kita, todėl teko jo atsisakyti. Bet mums pasiūlė, sakyčiau, gal net paveikesnį paveikslą. Tai buvo geras priminimas, kad kūrinį ne visada galime perskaityti iš pirmo žvilgsnio – gali būti, kad jo nešama žinutė yra visai kitokia, nei mums atrodo.
Na ir pabaigai – norėjosi, kad ši paroda nebūtų paroda, kuri lankytojui viską paaiškina. Labai norėjosi palikti vietos jo paties klausimams. Esame procese, o kas iš to išeis, pamatysime jau išties greitai.
Paroda skirta Panevėžio vyskupijos įkūrimo 100-mečiui
Parodai eksponatus suteikė
Anykščių menų centras Angelų muziejus
Jolanta Gegelevičiūtė
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
LTS Panevėžio bendrijos Rokiškio skyrius
Mindaugas Juodis
MO muziejus
Rokiškio krašto muziejus
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
