„Gastauta" po koncerto „Buvau ir būsiu". Ansamblio „Gastauta“ archyvo nuotr.

Laukų gėlės vardas

Folkloro ansamblis „Gastauta“ buvo įkurtas 1981-aisiais. Etnografinio ansamblio (dabartinė „Saulala“) vadovė a. a. Irena Aleksiejienė pakvietė Algirdą Svidinską padainuoti kolektyvo koncerte. Tądien rokiškėnai išgirdo jo solo atliekamą liaudies dainą. „Algio balsas buvo sodrus, turėjo gilią, išraiškingą intonaciją, paliesdavusią sielą. Po to I. Aleksiejienė pasikvietė jį dirbti į Kultūros namus. A. Svidinskas subūrė pulkelį žmonių, ir tų pačių metų gruodžio 22 d. viešai suskambėjo pirmoji jaunimo folkloro ansamblio daina. Ilgokai ansamblis neturėjo pavadinimo ir tik 1989 m. sausio 29 d., suteikiant jam liaudies kolektyvo vardą, ansambliečiai nusprendė išsirinkti lauko gėlės – „Gastautos“ – pavadinimą“, – „Gimtajam Rokiškiui“ pasakojo ilgametė šio ansamblio vadovė Nida Lungienė.

Kraštas nebuvo svetimas
1989 m. baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją – tuometinę Lietuvos valstybinę konservatoriją – N. Lungienė atvyko į Rokiškį: A. Svidinskas ją pakvietė dirbti Rokiškio kultūros mokykloje folkloro ansamblio vadovo specialybės dėstytoja. Čia dėstytojavo pats A. Svidinskas, Danutė Bulovienė, Giedrius Viduolis… Mokyklai vadovavo Algis Bagdonas. Jis kartu su A. Svidinsku ir iniciavo folkloro ansamblio vadovo specialybės įsteigimą. „Algirdas Svidinskas buvo Mokytojas iš didžiosios raidės. Jis puoselėjo dėmesį kalendorinėms šventėms, žinojo gilias jų tradicijas, turėjo nepaprastą dainos pajautimą: kaip reikia ją vesti, kaip plukdyti per žmonių širdis. Toks pat buvo ir jo kankliavimas: paveikus, kitoks nei kitų, be galo gražus. Algis mokėjo suburti žmones ir kraštotyrinėms ekspedicijoms: surinkta tūkstančiai dainų, šokių, pasakojamosios tautosakos kūrinių… Tautosaką rinko ir jaunimo folkloro ansamblio žmonės, ir Algio suburto moksleivių folkloro ansamblio nariai. Tad šių abiejų kolektyvų repertuaras buvo sudarytas iš pateikėjų surinktos tautosakos. Šiandien tai sunkiai įsivaizduojama: vienus moksleivius paleisdavo po kaimus rinkti dainų. Dvi „moksleiviukų“ narės – Edita Lapėnienė ir Neringa Grigaliūnaitė-Žurauskienė – dabar dainuoja „Gastautoje“. Neringa dainavo ir Raudondvario ansamblyje „Piliarožė“, kuriam vadovavo A. Svidinskas. Prieš keletą metų ji grįžo į Rokiškį ir atėjo į „Gastautą“ – kitaip ir neįmanoma“, – pasakojo N. Lungienė.

Gastautiečiai prie Raudondvario kultūros centro A. Svidinsko gitaros.

Užsisėjo ansambliais
A. Svidinskas organizavo kalendorines šventes – Rasas, Jorę ir kitas. Už jų rengimą sovietinis saugumas jį ne kartą kvietė „ant raudono kilimo“, bet šis žmogus, dainavęs ne tik liaudies dainas, buvo labai reikalingas kultūros namams, todėl jam atleisdavo. N. Lungienė prisimena: „Kelerius metus A. Svidinskas važinėjo į Panevėžį, vadovavo ansambliams. Ir jei tik pamatydavo, kad atsiranda lyderis, galintis jį pakeisti, užleisdavo jam vietą ir imdavosi kitų darbų. Algis rengė stovyklas Aukštaitijos jaunimui. Į jas suvažiuodavo dainos mylėtojai, ir Aukštaitija užsisėjo folkloro ansambliais.“

 

Svidinskiškos kanklės
1984 m. Jono Korenkos režisuotame spektaklyje Kazio Inčiūros „Gulbės giesmė“ skambėjo A. Svidinsko sukurta daina „Oi seniai seniai“. Išlikusi istorinė nuotrauka: šalia A. Svidinsko – režisieriaus sūnus Andrius. „Svarbios nuotraukoje ir kanklės, pagamintos ansambliečio staliaus Eugenijaus Deksnio. Vėliau jie abu su Algiu gamino paprastesnes aukštaitiškas devynstyges kankles: Eugenijus darydavo korpusus, o Algis juos papuošdavo išpjaustytomis saulutėmis ir ištempdavo ant jų stygas. Tokios formos kankles šiaulietis meistras Albertas Martinaitis Kalvis yra pavadinęs „svidinskiškomis“ ir pagaminęs keletą šimtų tokios formos kanklių. Algis norėjo, kad visi „Gastautos“ vyrai pasigamintų kankles ir mokėtų kankliuoti. Apie 1992 m. jis išmokė kankles gaminti mano auklėtinį, Rokiškio kultūros mokyklos studentą, dabar jau šviesios atminties Albertą Giedrį. Algis yra pagaminęs vieninteles tokias penkiastyges kanklytes. Jas gavau dovanų atvykusi į Rokiškį. Būdama biržietė džiaugiuosi tokia unikalia dovana ir iki šiol jomis skambinu. Penkiastygės kanklės yra pačios seniausios. Jos paplitusios instrumentinių sutartinių trikampyje – Biržų, Rokiškio ir Kupiškio rajonuose“, – pasakojo N. Lungienė.

Akcijoje „Visa Lietuva šoka“.

Sutartinės – visose programose

A. Svidinskas Rokiškyje praleido 11 metų. Šie metai svarbūs ir reikšmingi: būtent čia daugelį dalykų jis pradėjo pirmas. Dėl jo charizmos ir užburiančio balso Aukštaitijoje ėmė kurtis nauji folkloro ansambliai, žmonės gaminosi kankles ir mokėsi kankliuoti. „Algis buvo pirmas, kūręs dainas kanklėms. Jo dainų muzika ir tekstai artimi liaudies dainai, daugelis jas priskiria liaudies kūrybai. Jis buvo filosofas, eiliuotojas ir visai ne buities žmogus, vis stokojęs pinigų, nekreipęs dėmesio į tai, kaip apsirengęs. Jis buvo kūrybos ir idėjų žmogus. Mes su Giedriumi Viduoliu juokaudavome, kad ir dviese nespėjame jo idėjų įgyvendinti“, – pasakojo N. Lungienė.
Ilgainiui A. Svidinskas pradėjo jausti repertuaro stygių, jam norėjosi kažko visai naujo. 1991 m. A. Svidinskas vadovavimą „Gastautai“ patikėjo N. Lungienei ir G. Viduoliui, o po metų išvažiavo į Kauną. „Valstybiniams egzaminams savo kursą jau ruošiau be jo“, – prisimena N. Lungienė, folkloro ansambliui „Gastauta“ vadovaujanti jau 35 metus. Ji taip pat įvedė naujovių: „Gastautos“ repertuarą papildė instrumentine skudučių, lumzdelių, ragų ir penkiastygių kanklių muzika bei giedamomis ir šokamomis sutartinėmis. N. Lungienė kalbėjo: „Sutartinių žanras man yra ypač brangus. Noriu, kad jis nebūtų pamirštas, todėl sutartinės skamba kiekvienoje ansamblio programoje.“

Su jais – Rokiškio vardas

Rokiškėnai kankliuoja jau daugiau nei 40 metų. Kankliavimo tradiciją pradėjo A. Svidinskas, vėliau kankliuoti ėmė folkloristai Dalia Deksnienė, G. Viduolis, N. Lungienė. 1989 m. LRT sukūrė filmą „Sėlių krašto dainoriai. Viena diena su „Gastauta“. Šio ansamblio aukso fondas išsaugotas trijose garsajuostėse, vaizdo plokštelėje „Gastauta gastautėla“.
Gastautiečiai – nuolatiniai laidos „Duokim garo“ dalyviai, o 2020 m. „Gastautos“ 40-mečio proga šiam rokiškėnų folkloro ansambliui buvo skirta visa laida.
Šis folkloro ansamblis – tai Rokiškio vardas Lietuvoje ir užsienio festivaliuose, koncertuose, vakaronėse. Per pastaruosius metus dalyvauta tarptautiniuose folkloro festivaliuose Ispanijoje, Norvegijoje, Estijoje, Lenkijoje, Latvijoje, o ankstesniais metais – dar daugelyje kitų užsienio šalių. Jau šešis kartus dalyvauta tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“, kasmet rengiamame vis kitoje Baltijos šalyje. „Gastauta“ – Dainų šventės dalyvė nuo 1998 m., kai atsirado folkloro diena.
2005 m. folkloro ansambliui „Gastauta“ įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinio kultūros centro ir Dainų švenčių fondo įsteigta „Aukso paukštė“ – apdovanojimas, skirtas geriausiam suaugusiųjų folkloro kolektyvui ir jo vadovui. Anot N. Lungienės, skaičiai, renginiai, leidyba – tik statistika, svarbiausia – ansamblio žmonės, nes be jų nebūtų ir skaičių.

Tapo lyg šeima

„Tarp gastautiečių tebėra nemažai Algio pakviestų ansambliečių. Tai Petras Drevilkauskas, Rimantas Antanavičius, Arūnas Augutis, Rita Mekšėnienė, Giedrius Viduolis, Liudmila Čičinskienė, Regina Juodakienė, Lina Petrauskienė, Ona Viduolienė, Edita Lapėnienė, Neringa Grigaliūnaitė-Žurauskienė. Jau ir mano vadovaujamoje „Gastautoje“ daugelį metų dalyvauja smuikininkė Jūratė Budrienė, Alė Deksnienė, seniūnas Jonas Volodko, armonika groja Vytautas Statulevičius ir Mindaugas Šedys, dainuoja Neringa Mikšėnienė, Laimutė Aržuolaitienė, Ilma Viliūnienė ir Vaiva Muralytė. Tiek metų atiduota repeticijoms, koncertams, edukacijoms mokyklose! Visa tai mus labai suartino: žinome vieni kitų džiaugsmus ir bėdas. Kaip šeima esame. Visi už ansamblį ir dėl ansamblio“, – sakė N. Lungienė.

Dėkingi bičiuliams

N. Lungienė nenori prisiminti išgyvenimų, patirtų prieš gerą dešimtmetį. „Anie dalykai dar labiau sustiprino ansamblį. Pamatėme, koks jis brangus mums. Džiaugiamės, kad po penkerių metų buvome pakviesti grįžti į Kultūros centrą“, – sakė ji.
„Gastautos“ vadovei mieliau kalbėti apie seną ansambliečių bičiulystę su pasvaliečiais Lina ir Albertu Bertašiais, kupiškėnų „Kupkėmiu“, zarasiškių „Seluona“, Ukmergės „Dagilėliu“, Pasvalio „Rags“, Biržų „Siaudela“, Ignalinos „Čiulbutė“, Joniškio „Kuparas“, Pandėlio „Sadulala“ ir kt.
Tikėtina, kad į šventę „Aušta aušrela“ atvyks ir ilgametis „Gastautos“ bičiulis, meistras A. Martinaitis Kalvis. Draugystė tokia netrumpa, kad gastautiečiai jau „sugrojo“ jo darytus akmeninius skudučius. Iš N. Lungienės namų kiemo akmens naujai jo iškaltais skudučiais gastautiečiai gros jubiliejinėje programoje. Iš likusių to akmens gabalėlių A. Martinaitis Kalvis ištašė paukštelių-pakabukų – dovanų svečiams ir gastautiečiams. Pernai jis pagamino A. Svidinskui dedikuotas kankles „Kukutis“ ir padovanojo jas „Gastautos“ vadovei.
N. Lungienė dėkinga Rokiškio kultūros centro direktorei Vaivai Kirstukienei ir visam kolektyvui už tai, kad „Gastauta“ centre jaučiasi kaip namie. Dėkinga ji ir rajono merui Ramūnui Godeliauskui už pagarbą „Gastautai“ ir jos įvertinimą.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: