Lapkričio 1-ąją įsigalioja nauji nukentėjusiųjų gaivinimo standartai.
Liudininkų akivaizdoje
Kiekvienas galime atsidurti šalia žmogaus, ištikto nelaimės – susižeidusio, užspringusio, nualpusio… Tik mokėdami suteikti pirmąją pagalbą galėtume išgelbėti jo gyvybę.
Statistikos duomenys skelbia, jog per 60 proc. staigios mirties atvejų nutinka namuose, o net per 80 proc. – liudininkų akivaizdoje. Taigi mokėti teikti pirmąją pagalbą tiesiog būtina. Deja, ištikus staigiai mirčiai – miokardo infarktui, skęstant ar po elektros traumos – Lietuvoje atgaivinama vos 5, o pasaulyje – 18 proc. žmonių.
Sumažins mirtingumą
Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja nauji suaugusiųjų, vaikų ir naujagimių gaivinimo standartai, nurodantys, kokius būtina atlikti veiksmus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui. Tikimasi, jog naujieji reikalavimai sumažins mirtingumą.
Raudonojo Kryžiaus draugijos Rokiškio skyriaus sekretorė Regina Sketerskienė sakė, jog žmogaus gaivinimo standartai atnaujinami atsižvelgiant į pažangiausias Europos gaivinimo tarybos, Tarptautinės gaivinimo tarybos ir Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas. „Mokslas žengia į priekį, nuo jo turime neatsilikti ir mes“, – tikino p. Sketerskienė.
Daugiau paspaudimų
Svarbiausia pirmosios pagalbos naujovė – pasikeitęs širdies masažo ir dirbtinio kvėpavimo santykis. Po krūtinės ląstos 15 paspaudimų buvo rekomenduojama 2 kartus įpūsti oro į nukentėjusiojo burną. Dabar paspaudimų skaičius dvigubai didesnis – 30 kartų, o įpūtimų skaičius nesikeitė.
Beje, paspaudimų greitis išliko toks pat: mažiausiai 100, bet ne daugiau nei 120 kartų per minutę. Nekito ir paspaudimų gylis: ne mažiau nei 5, bet ne daugiau nei 6 cm. Be to, du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sek.
Gelbstint vaikus ir naujagimius gaivinimo pradžioje rekomenduojama atlikti įpūtimus, mat jie dažniau miršta ne dėl širdies veiklos, o dėl kvėpavimo sutrikimo.
Beje, nuo šiol pūsti orą į sužalotojo burną privalo tik medicinos darbuotojai, o kitų profesijų žmonėms palikta teisė rinktis. Anot p. Sketerskienės, pūsti orą į sužeistojo burną dažnai būna labai nemalonu dėl kraujuojančių žaizdų, nemalonaus kvapo ar šokiruojančio vaizdo. „Tačiau per pirmosios pagalbos mokymus aš patarsiu klausytojams vis dėlto neatsisakyti gaivinimo priemonės pučiant „burna į burną“, mat ji labai veiksminga“, – sakė p. Sketerskienė. Raudonajame Kryžiuje galima įsigyti vienkartinių pirmosios pagalbos kaukių, naudojamų pučiant orą iš burnos į burną.
Remiantis naujaisiais gaivinimo standartais, teikiantieji pagalbą nebeprivalo užčiuopti nukentėjusiojo pulso. „Kol jo ieškome, prarandame labai daug brangaus laiko. Ar žmogus kvėpuoja, ar jis tebėra gyvas, kur kas paprasčiau sužinoti stebint jo krūtinės ląstą“, – patirtimi dalijosi p. Sketerskienė.
Licencijos
Pirmosios pagalbos pradmenų vaikai išmoksta mokyklose, o išklausyti privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus turi vairuotojai, statutiniai valstybės tarnautojai, asmenys, kurių veikla susijusi su ginklais, švietimo, kultūros, sporto, apgyvendinimo bei sveikatingumo paslaugas teikiantys darbuotojai, taip pat žmonės, dirbantys kenksmingų veiksnių aplinkoje, bei gelbėjimo tarnybų darbuotojai. Dauguma jų prieš pradėdami darbą privalo išmokti teikti pirmąją pagalbą, o kas penkeri metai žinios atnaujinamos. Beje, A ir B kategorijų transporto priemonių vairuotojams, vairavimo kursų metu išmokusiems teikti pirmąją pagalbą, daugiau to mokytis nebereikia.
Licenciją vesti privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus yra įsigijusi Raudonojo Kryžiaus draugijos Rokiškio skyriaus sekretorė R.Sketerskienė. Šiemet ji supažindino 374 būsimus vairuotojus, kaip teikti pagalbą nukentėjusiesiems.
„Turime visą mokomąją medžiagą bei priemones. Galėtume mokyti teikti pirmąją pagalbą ne tik vairuotojus, bet ir kitų specialybių žmones, tačiau pastarieji į mus nesikreipia“, – sakė p. Sketerskienė. Pernai ji vedė kursus Juozo Tūbelio gimnazijos pedagogams. Mat su šia mokykla Raudonąjį Kryžių sieja bendradarbiavimo sutartis.
Per 200 asmenų – pedagogų, vairuotojų, gelbėjimo tarnybų, kaimo turizmo sodybų bei apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų – pirmosios pagalbos pagrindų mokė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sveikatos mokymo specialistė Zina Vilkienė.
UAB „Rokvesta“ sveikatos priežiūros specialistas Darius Burdinavičius sakė, jog kol kas pirmosios pagalbos kursus jis rengia tik didžiausiai rajono įmonei AB „Rokiškio sūris“, tačiau yra galimybė mokyti ir kitus. Šiuo metu rengia dokumentus ir dar šiais metais minėtą paslaugą ketina teikti Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras.
Dalia ZIBOLIENĖ
