„Gyvulio paso“ neliko. Valio!

Gyvename susiskaldžiusioje visuomenėje. Dar pačioje pradžioje įsiplieskęs karas tarp norinčiųjų ir nenorinčiųjų vakcinuotis vertas knygos, kurią ateities kartos tikrai skaitytų su malonumu. „Trečius metus besitęsiantis karas išvargino abi kovojančias puses. Nors Vyriausybės sprendimai vis labiau sunkina sukilėlių galimybes kovoti ir kiekvieną dieną dalis jų pereina į priešininkų pusę, visgi jie nesustoja ir randa naujų būtų pasipriešinti sistemai. Ko jie imsis šįkart? Ar dar atras būdų pasipriešinti?“ „Kietai“ skamba, ne? Galbūt tikrai reikėtų tokios knygos.

Šią savaitę nutiko dalykas, kurio laukė nemaža Lietuvos dalis, – daugiau nei pusę metų priešinęs ir „gyvulio pasu“ vadintas galimybių pasas pagaliau panaikintas. Ar ne paradoksas, kad tai padaryta tuomet, kai Lietuvoje mušami sergamumo rekordai, o įvestas esant vos keliems šimtams susirgimų? Na, sako, naujoji „omikron“ atmaina kur kas lengvesnė ir ja panašiai serga skiepyti ir neskiepyti. Tikriausiai, galbūt, nesu šios srities specialistas kaip dauguma lietuvių . Visgi, kaip bebūtų, manau, kad šio paso panaikinimas išeis į naudą didžiajai daliai Lietuvos ir tikrai ne dėl to, kad atsiras prarastos galimybės išgerti kavos kavinėje, ar Janutei apsikirpti ar pasidaryti pedikiūrą ir manikiūrą, ar visi vėl bus lygus, o todėl, kad galbūt Vasario 16-ąją galėsime ramiai pagerbti visus žuvusius ir kovojusius už Lietuvos laisvę.

Prisimenant Sausio 13-osos minėjimą… Nors praėjo trys savaitės, iš galvos vis dar nesugebu išmesti minties, kad visi ten šaukę ir rėkę „ne už tokią Lietuvą kovojom“, nušvilpę ministrus yra visiški kvailiai. Niekaip kitaip jų nepavadinsi. Suprantu pyktį, nepasitenkinimą valdžia, bet galbūt tai reikėtų išreikšti atskirais piketais, „karimais“ savo renginiuose ar kojų šalimais gatvėje, bet tikrai ne tokią svarbią Lietuvai datą pagrindiniame renginyje. Bent kol kas Vilniaus savivaldybė neleido „Šeimų sąjūdžiui“ Vasario 16-ąją mitinguoti šalia paminklo Jonui Basanavičiui. Ir gerai, eikit kažkur kitur, kad ir į tą „G&G Sindikato“ apdainuotą Vokiečių gatvę: „Aš nekurčias, gerai girdžiu, ką sako valdžia. Tokiems kaip aš nebėra vietos Vilniaus centre, su buteliu alaus aš gąsdinu praeivius…“ Tik pamėgtą alaus butelį reikėtų pakeisti plakatais, išreiškiančiais nepasitenkinimą valdžia.

Kitas paso panaikinimo privalumas – socialiniai tinklai apsivalys nuo žinučių ir komentarų apie vakcinas ir jų „žalą“. Kokį puslapį beatsiverstum, kokį komentarą beperžvelgtum – visur tas pats „geras bajeris“ apie vakciną ar galimybių pasą. Kartą perskaičiau straipsnį apie savižudybę, o pirmas komentaras, kuriam pritarė nemažas būrys žmonių, toks: „Gal vakcinuotas buvo, tai ir nusižudė…“ Jūs rimtai? Ir tai tik vienas iš dešimties ar net šimto tūkstančių komentarų, kurie liejasi socialiniuose tinkluose. Kaip ir minėjau, dedu dideles viltis, kad, panaikinus „gyvulio pasą“, šių „klaviatūros ir socialinių tinklų karių bei ekspertų“ smarkiai sumažės.

Kaip jau turbūt supratote, ar dar nesupratote, manau, šio paso panaikinimas geras Vyriausybės žingsnis, kuris bent kiek sušvelnins įtemptą situaciją Lietuvoje. Pasiskiepijęs, nesiskiepijęs – dabar visi vienodai stovėsime parduotuvės eilėje ir dalinsimės tais „15 kv. m. prekybos plotu lankytojui“, užsirašysime pas grožio specialistus, kuriems nereikės slapčia dirbti po darbo valandų, ar pan. Visi iš to išlošia, turėsime mažiau pasidalinusią visuomenę, kuri pagaliau galės vieningai piktintis kylančiomis kainomis, o tų užkietėjusių pikčiurnų, kuriems viskas blogai, antra didžiausia problema po kainų šuolio bus dviejų homoseksualų bučinys per muzikos apdovanojimų ceremoniją. Valio!