Kiekvienam – po suktuką

Žaibo greičiu pasaulį užvaldė Kinijoje gaminamų suktukų FIDGET SPINNER manija. Žaislo idėja – padėti susikaupti ir malšinti stresą. Šis nusiraminimo „stebuklas“ jo kūrėjams krauna milijonus.

Nepaneigsi aksiomos – genialu tai, kas paprasta…

Matyt, suktukų niekas nedovanojo pavasario sesiją bebaigiantiems Seimo nariams. Jų suktukas sukasi taip, kad net flegmatiškiausiam žmogui nuo „valstiečių-žaliųjų “ reformų kyla kraujospūdis ir stresas. Seimo suktukas jau turi ir lietuviškąjį atitikmenį  – „veryganas“ (nuo sveikatos ministro Verygos alkoholio draudimų).

Paskutinės žinios iš „valstiečių“ suktukų epopėjos – draudimo rūkyti balkonuose projektas (beje, pasivogtas iš praėjusią kadenciją jį parengusio konservatoriaus Matulo) ir draudimas pasirodyti darbe išgėrus bent lašelį alkoholio. Turės būti keturi absoliutūs nuliai (00,00 prom.), o darbdaviai privalės nuolat kontroliuoti alkotesteriais. Draudimo rūkyti balkonuose stigmą rūkoriai jau išgyveno – buvo siūlyta ir anksčiau, tik per ano Seimo filtrą „nepraėjo“: susizgribta, kad nežinia, kaip policijai reikėtų tuos rūkorius sugaudyti, nes be teismo sankcijos į butą šeimininkas gali neįsileisti. O dabar rūkorius balkonuose užsimoję sutramdyti „valstiečiai“ šiuos filmuos, gaudys su žiūronais, prašys, kad dūmą pučiantį sektų ir apskųstų kaimynas…

Pagal tai, kaip sparčiai „valstiečių“ galvose sukasi draudimų suktukas, sekliams Lietuvoje tikrai bus ką veikti: reikės stebėti viską ir visur. (Būtų tekę žmones prie parduotuvių gaudyti, jeigu šie būtų atvirai alaus skardinę ar alkoholio butelį ne „terboje“ nešęsi. Nedaug iki šios nesąmonės įteisinimo tetrūko…)

Visu greičiu Seime sukasi „valstiečių“ suktukas ir į narvą uždarant demokratiją. Policinės praktikos premjeras Skvernelis „pratrūko“ per Seimo posėdį, reikalaudamas  oponentui  Žemaitaičiui „užkišti burną“, „pilypas iš kanapių“ Tomilinas pareiškė – būtina užblokuoti Laisvosios rinkos instituto laiškus, siunčiamus į Seimą. Užčiaupti būtina viską, kas ne pagal „valstiečių“ kurpalį!!

Giriasi Skvernelis su Karbauskiu – jų pastangomis nuveiktas Sizifo darbas – priimtas Darbo kodeksas, jis labai geras ir darbdaviui, ir darbuotojui. Esą darbuotojai nuo liepos labai sustiprės ir iš darbdavio išsipeš didesnę algą. Darbdaviai sako: kodeksas blogas, jį skubiai būtina taisyti, kad  darbdaviui būtų lengviau dorotis su darbuotoju. Darbuotojus ginančios profsąjungos sako: naujasis kodeksas darbo žmogui labai blogas, nes sutrumpino atostogas, prailgino darbo savaitę, sumažino išeitines. „Valstiečius“ „kerta“ prie jų prisišlieję socialdemokratai ir Seimo opozicinės partijos: esą „žalieji“ į Seimą „išjojo“ ant pažadų kodeksą perdaryti iš esmės, kad jis gintų ne darbdavį, o darbuotoją. Pažadėjo – patiešijo….

Tikras valstietis, nuo amžių amžinųjų dirbantis žemę, auginantis duoną, turėtų būti piktas ant skandalais ir draudimais šalį krečiančių Seimo „valstiečių“ kaip įerzintas rotveileris… Na, gal ir bus piktas, bet ne dėl žodžių semantikos, o dėl to, kad kitų politinių jėgų spaudžiami Seimo „valstiečiai“ ir jam, gerokai prakutusiam ūkininkui, nedrąsiai žada apkarpyti daug metų teiktas malones. Šiek tiek padidinti mokesčius, šiek tiek sumažinti dyzelino lengvatas.

Komedijų politikoje vis daugiau. Ir Vilniuje, ir pas mus… (Apie rajono politikų rietenas galima rašyti ištisą tiradą, bet nuo to niekas nepasikeis). Birželio 7 d. tarnybinis rajono galvos automobilis (iki šiol taip ir nepažymėtas privalomu logotipu) šlubą, lazda besiremiantį vadą atveža į senamiestį papietauti…“ Ajajaaaai… Reikia juk neįgalų žmogų užjausti“, – sakys ne tik lazda pasiramsčiuojanti bobutė iš Kairelių… Kitiems tokia demonstracija aiški kaip dieną – parodomasis cirkas tęsiasi…

Bala nematę tų prikišamų valdžios pasirodymų. Viską jiems būtų galima atleisti, jeigu patyčios iš Lietuvos žmonių pasibaigtų. Daugelis eilinių, lenkiančių nugarą prie staklių, duonos, sūrio, statybų, gal nė negirdėjo, kaip jiems save „Atrasti Lietuvoj“! Yra toks projektas, už 33 milijonus eurų, nuo šio pavasario iki kitų metų rudens išmokysiantis 18–29 metų lietuvaičius rasti savo vietą mūsų valstybėje. Ir mūsų rajone jis vykdomas, jauni žmonės kviečiami ieškoti savęs čia, Lietuvoje. Tik moko labai keistų dalykų… Pavyzdžiui, kaip save pristatyti Švedijos, Anglijos, Airijos ar kitos valstybės, į kurią veda tautiečių emigracijos keliai, darbdaviui. Palankysi paskaitėles – gal įsidarbinsi kokioj parduotuvėj, nes pusė tavo minimalios algos kelis mėnesius finansuos projektą vykdanti Darbo birža… O kiek milijonų „išplaukia“ valdininkų, politikų mokymams, kad jie atpažintų korupcijos apraiškas, semtųsi patyrimo? Tiksliau – už ES ir mūsų mokesčių mokėtojų pinigus paskraidytų, paturistautų po svečias šalis.

Plati ta mūsų valstybės kišenė. Ir labai dosni, tik ne visiems… Finansų ministras Šapoka birželio 8 d. per televiziją pranešė: žino, kaip sumažins skurdą, – per 1 milijardą eurų bus skirta bedarbiams ir visokių pašalpų, išmokų gavėjams. Biudžetas dosniai rems ir verslininkus, sukursiančius menkai apmokamas darbo vietas (viską padarys, kad tik šalyje nesumažėtų bėdžių, prašančių valdžios malonės). Vidurinė klasė, mokesčiais sunešanti apie 80 proc. valstybės biudžeto, – trečio brolio vietoje: jai, dar kvėpuojančiai be pašalpų, – jokių lengvatų, tik vis glaudžiau veržiamas privalomų mokesčių apynasris. Po tokio mokesčių „reformos“ pristatymo Seimo narė, ekonomistė Maldeikienė ragina žmones, uždirbančius kiek daugiau nei minimalią algą, skubiai melsti darbdavių, kad sumažintų algas, nes iš valstybės gausi daugiau, jei nedirbsi…

Mūsų kraštietis, rašytojas eseistas Sigitas Parulskis šią savaitę viename portalų rašė: „Dabartiniam ciniškam verslui reikia tik pigios darbo jėgos (…) Lietuviško verslo esmė – perpardavimas, o ne gamyba. Pigiau pirkti, brangiau parduoti. Lietuviškas kapitalistas siekia ne sukurti aukštesnio lygio ekonomiką – jis siekia tik kuo greičiau pralobti. Intelekto tam nereikia. Reikia apsukrumo, cinizmo, landumo ir taip toliau. Nuolatos girdžiu, kad reikia atsivežti darbo jėgos. Taip verslas suvokia žmogų – tik kaip darbo jėgą. Vulgarus, žeminantis, pragaištingas požiūris. Galima atsivežti į Lietuvą darbo jėgos, bet tai darbo jėgai ši šalis bus tik darbo vieta, o ne tėvynė. Verslas nesuvokia (nes jam visiškai svetimi etikos principai), kad didžiausias turtas yra žmogus, o ne darbo jėga.“

Tie, kam valdžios parėdymu mūsų valstybėje lieka apgraužtas kaulas, žino, ką daryti. Jų nedomina milijoninio projekto „Atrask save Lietuvoj“ paskaitėlės, jie, užmetę aukštojo mokslo diplomus,  ieško didesnių lagaminų ir perka bilietą į vieną pusę. Į ten, kur už tūkstančio kilometrų mūsų verslininkų nugabenti šokoladu aplieti lietuviški sūreliai kainuoja 10–25 euro centų pigiau nei tėvynėje.

Baigiantis mokslo metams vienos Rokiškio mokyklos penktokus jauna pedagogė testavo: „Už ką turime mylėti Lietuvą?“ Tikėjosi bent kruopelytės patriotizmo, o išgirdo: „Mokytoja, jūs juokaujat?“ Vaikai – tėvų veidrodis: jie jau šiandien žino – užaugę emigruos… Nebent mūsų valstybėje nutiktų kažkas neįtikėtino: valdžia ir verslas atsigręžtų į paprastą žmogų. Ne deklaracijomis, projektais, bet nuo akių nusiplėšę didybės ir godumo uždangą, trukdančią suvokti, jog greitai nebeliks nei kam dirbti, nei ką valdyti…

Šią savaitę astronomai įspėjo – prie Žemės planetos pavojingai artėja Taurino meteoras, kurio susidūrimas su žmonių planeta gali būti pražūtingas. Panašių apokalipsių pranašauta ir anksčiau, bet jos iki šiol žmoniją aplenkdavo. Žemė nestovi vietoje, sukasi. Laimė, pagal žmogaus įgeidžiams  nepavaldžią trajektoriją… Kaip ir stresui nuimti sukonstruotas suktukas… Jeigu jo dar neturite – panaršykite internete, ten rasite už 3–5 eurus, gerokai pigiau nei pas mūsų prekybininkus.