Susikaupi ir sėdi tyliai. Tyla sprogdina ausis. Tamsa užspaudžia akis. Į sceną žengia aktoriai. Išraiškingais balsais ir dirbtiniais judesiais bėgioja po dekoracijų sukurtą sceną. Juokingas spektaklis visada patiria fiasko – išnyksta. Vaidmenims reikia „to“ ir „ano“, bet pačiam aktoriui nereikia nieko. Jie – tai aš. Kaukės scenoje, kaukės gyvenime. Be jos tiesiog neišgyvenčiau. Gyvenime vaidinu daugiau nei teatre.
Kiekvienas, net ir mažiausias, melas – vaidinimas. Apsinuoginti – tikra drąsa. Ne tik prasisagstyti prabangius marškinius iš „Humanos“ už 50 centų. Būti nuogam – gaudyti kiekvieną botago rykštę savo kūnu. Kraujas srūva palei nugarą, o viduje audra. Vieniems – tai gyvenimo agonija ir pabaiga, kitiems – lyg gaivus oro gurkšnis. Dar ir dar, ir aš jau nebesunaikinamas…
Nebebijau. Įgyju vaikiškos drąsos ir iškeliu paviršiun didžiausius briedus. Priimu nemalonius jausmus kaip informaciją ir ją apdoroju. Nusišluostau į perdirbtą servetėlę. Ekologiškai.
Kaip egzistuoja turinio kūrėjai, taip egzistuoja ir paranojiniai nuomonių formuotojai. Maitiname vieni kitus tikru šlamštu. O dabar politiniu laikotarpiu Facebook‘as sprogsta. Telieka išsispraginti popkornų ir mėgautis dar vienu teatru. Tačiau – ten netikras, ten nučiulptas ir vemt verčiantis.
Aš nemoku suprasti kitų. Aš tik žiūriu savęs. Nusišikt ant visų. Prisidengiu netikru gerumu. Šypsausi kaip klounas iš pavydo. Priviso visokių herojų, kaip juodosios skylės jie viską traukia. Sekt ir laikint tuštybę jie prašo. O čia slidu, lengvai galiu paslyst…
Aš ne avinas prie tvarto vartų, nebliausiu pagal avių bandą. Eik pats ir čiulpk dantyse byką. Man nereikia ganytojo, kad vestų už rankos. Tu ne karalius man, aš tau ne vergas.
Tas geras, tas durnius, o aš pats geriausias – teisėjas. Duok durniui iš kojos. Saldu. Net ir tikri teisėjai slysta. Po teisėjų korupcijos skandalo rekordinis nepasitikėjimo teismais augimas. Aktyviai aptariamas visuomeninių tarėjų institutas laikomas atsvara ir protinga alternatyva uždarai ir savo pačios sultyse užsikonservavusiai teismų sistemai. Socialiniai „chirurgai“ įlies šviežio kraujo į sustabarėjusio klano organizmą ir vietoj lavondėmėmis išberto teisingumo padės įgyvendinti tikrąjį teisingumą?
Aš paprastas – ne kryžminis ir ne figūrinis. Nemėgstu grožybių. Kiekvieną akimirką prašau – abejok ir nepasitikėk manimi. Nesakyk, koks aš protingas ir gražus. Ne, tai ne gailestis sau. Tai spyris sau į šikną. Būti monstru. Nevaldoma jėga. Mirtingas – nepažeidžiamas praktiškai…
