Nebe sovietmetis – girtumas nėra lengvinanti aplinkybė

Ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, miesto gyventojai jau dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose – tvarkomos gatvės, atnaujinami šaligatviai, klojamos naujos dangos ten, kur daugybę metų niekam nerūpėjo. Suprask, kad viršūnių galvos bevažiuojant nemaskatuotų. Vilniečiai džiaugiasi ir sarkastiškai žeria klausimus, gal būtų galima daugiau tokių susitikimų. Taip, taip, gaila, Rokiškyje tokio lygio susitikimai nevyksta, atsirastų lėšų sutvarkyti jau daugybę metų siutinančią sankryžą Bajorų link.

Kokios aktualijos Rokiškyje? Šią savaitę skaitytojų dėmesį patraukė išpuošta Tyzenhauzų alėja – daugelis džiaugiasi, kaip gražiai miestas papuoštas, kaip inovatoriškai keičiasi vaizdas, nors kitiems tai anokia naujovė: „Kituose miestuose toks vaizdas jau seniai, išvažiuokit į kokį Kauną pasižiūrėti.“

Žinoma, labiausiai sukrėtė ir daugiausiai pasipiktinimo sulaukė girto vairuotojo elgesys, kai jis, šeštadienio rytą miesto gatvėmis lėkdamas 120 km/h greičiu, kelionę užbaigė atsitrenkęs į pastatą. Kelionės draugai greičio mėgėją filmavo, o vaizdo įrašas paplito visoje šalyje. Įžymybės iš Rokiškio, o gal pretendentai į artėjantį „CBet Rally Rokiškis“?

Negyvenau sovietmečiu, bet labai įdomu pasiskaityti, kas anuomet vyko. O dar kai vyresnio amžiaus koks pašnekovas pasako: „Va, prie sovietų tai buvo…“ Tai dar labiau suintriguoja, kas gi ten buvo?

Skaitau, kad sovietmečiu nė šventė neapsieidavo be butelaičio. (Atrodytų, ir šiais laikais nieko keisto?) O tam, kad tas butelaitis būtų pakilnojamas kuo dažniau, žmonės prisigalvodavo visokiausių švenčių. Rašoma, kad gerti buvo socializacijos ženklas – taip susitinki su žmonėmis, pabendrauji, atsipalaiduoji. Pasakojama, kad po išgertuvių užtekdavo paskambinti savo vadovui ir pranešti, kad šiandien esi nedarbingas, ir tas leisdavo „pailsėti“, nes visi suprasdavo, kad išvakarėse alkoholio buvo per daug. Paradoksalu, bet neblaivaus asmens padaryti nusižengimai neretai buvo traktuojami kaip lengvinanti aplinkybė, kaip rašoma, „ko norėti, juk buvo neblaivus“.

Nepabėgant nuo sovietmečio, po šio įvykio atsirado komentatorių, gailinčių žmogelio: „Girtas buvo, nesuprato, ką daro“, „Pastoviai mieste laksto. Nieko keisto.“ Bet ar tikrai? Argi reikėtų nesistebėti ir nekreipti dėmesio, o juolab gailėti dėl elgesio, kuris galimai dažnas?

Turbūt šis įvykis ir nebūtų sulaukęs daugiau dėmesio, juk baigėsi laimingai, po ratais nepakliuvo niekuo dėti asmenys, tačiau žmonės ėmė dalintais kelerių metų senumo vaizdo įrašau (jo mes paviešinti negalime, nes teismas nėra įrodęs, kad tą patį automobilį vairavo tas pats asmuo), kuriame – tas pats „Subaru“ markės automobilis, galimai vairuojamas neblaivaus žmogaus, dienos metu atsitrenkia į tvorą ir vos išvengęs smūgio nuo priešpriešiais atvažiuojančio automobilio nuvažiuoja toliau miesto gatvėmis. Žmonės privačiai rašo, kad būtent šis žmogus turi įprotį sėsti prie vairo girtas. Ar atimamos vairuotojo teisės atbaido nuo vairavimo?

Ar grįšime į tuos laikus, kai gerti buvo socializacijos ženklas, o daryti nusikaltimus apsvaigus – lengvinanti aplinkybė, juk būtent su tokiais mes turime dalintis vienu keliu, nuo jų mes turime saugotis net ir vaikščiodami šaligatviais?

Neturime būti pakantūs tokiems vairuotojams, jeigu norime gyventi saugioje aplinkoje.