Opozicijos rusiška ruletė ir vanduo „Upas“

Kai stebiu rajono tarybos posėdžius, neapleidžia mintis, kad opozicija bruzda ir laido pasiūlymus rusiškos ruletės principu: gal, pasukus šovinių dėtuvės būgną, netyčia ims ir iššaus kovinis šovinys. Bet šūvis kaip tuščias, taip tuščias. Tik kartais pasklinda seno raugo kvapelis.

Panašiai buvo ir sausio mėnesio posėdyje. Šūvis, paleistas iš koalicijos „Už laisvę augti“, turėjo pademonstruoti tiesioginę posėdžio transliaciją stebintiems rinkėjams, kaip dabartinis meras nesirūpina vietiniu verslu. Vienas šios koalicijos atstovas, liūdnai pakilnojęs ant stalų išdėliotus mineralinio vandens buteliukus, skausmingu veidu konstatavo, kad štai kažkodėl palaikom ir reklamuojam Varėnos vandenį, o Rokiškio produkciją – legendinį mineralinį „Upas“ – ignoruojam.

Kas tai – visiškas nesigaudymas ar kažkokie užslėpti tikslai? Nežinia, nes šis vanduo nebegaminamas.

Nors verslas registruotas Rokiškyje, taigi, kaip ir vietinis, su vietiniais verslininkais šį vandenį gaminusi UAB „Lamikara“ nieko bendro neturėjo. Nebent tik tiek, kad gerai žinomas mūsų krašto politikas gal savanoriškais pagrindais, gal uždarbiaudamas išvežiodavo „Upo“ vandens pakuotes vietiniam verslui.

O štai, kad 2021 m. su šiuo vandeniu glaudžiai buvo susijęs politiko Viktoro Uspaskicho šeimos verslas, paaiškėjo jam tapus „Upo“ reklaminiu veidu ir pareiškus, esą jis sukūręs stebuklingą vandenį, kuris neva padeda žmonėms įveikti COVID ir suformuoja imunitetą. Tokia naujiena „išsprogdino“ feisbuką ir sulaukė daugybės atitinkamų komentarų, pradedant valstybės vadovais, teisininkais, specialistais ir baigiant atsakingomis tarnybomis, pradėjusiomis tyrimą, ar nuo COVID-19 „apsaugančio“ vandens gamintojai nepažeidė įstatymų.

Laimei, V. Uspaskicho pareiškimo kvailybė buvo tokia ryški, kad „Upas“ prilipo jam, bet ne Rokiškiui, nes prisiminus, kaip nacionalinė žiniasklaida mėgavosi indiškų fabrikų skandalu, būtume atrodę kaip visiškų mulkių kraštas.

Po tokios reklamos „Upas“ taip ir neatsigavo. Kaip sako dabartinis bendrovės vadovas, tas blogas šleifas neleido įsukti Rokiškyje išgaunamo vandens pardavimų, todėl jo gamyba nutraukta ir vėl gręžiniui ieškoma naujų savininkų.

Tai štai, šį nebegaminamą, liūdnai pagarsėjusį vandenį kai kas iš opozicijos norėtų matyti ir juo gaivintis rajono tarybos posėdžių metu. Gal tikslas „prastumti“ savivaldybei dar neparduotas „Upo“ pakuotes, kurių prikaupta vietinio verslo sandėliukuose? Tik kaip su viešaisiais pirkimais? Turbūt opozicija mato galimybes juos apeiti. O gal tiesiog – tai kompetencijos trūkumas, nes, panašu, kad šios koalicijos rinkiminėje kovoje naudojami ginklai galandami populistiniais pareiškimais.

O kalta, žinoma, žiniasklaida, kuri nekritikuoja valdančiųjų, tiksliau dabartinio mero, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju neremiančio vietinio verslo.

Bet žiniasklaidai neužtenka tokių populistinių pareiškimų, mums reikia faktų. Tad klausimas – ar nors vieną kartą opozicija kreipėsi į žiniasklaidą su bent menkiausiu valdančiųjų ir dabartinio mero neskaidrios veiklos, korupcijos ar įstatymų pažeidimų įrodymu? Atsakymas – nė karto.

Todėl visi tokie pigūs bandymai apkvailinti žiniasklaidą ir rinkėjus, savamoksliškos analizės tikrai sulauktų Visuomenės informavimo etikos asociacijos susidomėjimo ir klausimo – ar nepažeidžiamas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, pvz., 3 str., jeigu visokie „tyrimai“ ir „analizės“ būtų skelbiami ne asmeninėse kai kurių asmenų feisbuko paskyrose.

Tyrėjai entuziastai pamiršta ir kontekstus, ir savo indėlį, kad ir į nedarbą rajone, kukliai nutylėdami, kiek jų pačių verslo traukimasis prisidėjo prie neigiamų bedarbystės skaičiukų. Kaip ir žiniasklaidos tiražų analizės, pamiršus, kad gyvenam IT technologijų amžiuje, kai sparčiai augant vieniems formatams, natūraliai mažėja kiti. Ir skaitomumas ne tik kad menksta, tačiau internetinių ir elektroninių versijų amžiuje auga tūkstančių tūkstančiais. Dar niekada „Gimtojo…“ neskaitė tiek žmonių, kaip šiais IT technologijų laikais.

O tie visi lyginimai, kas kažkada buvo, rodo visišką nesigaudymą, kaip sparčiai viskas keičiasi. Ir ūkininkai laukų kauptukais nebedirba, ir belorusiški traktoriai pasitraukė į praeitį, nors gal kai kam labai apmaudu.

Taigi, rusiška ruletė – ekstremalus žaidimėlis, kurio pasekmės nenuspėjamos, nes kovinis šovinys gali rikošetu trenkti pačiam žaidėjui tiesiai į kaktą.