– Kur „gimė“ ,,Alchemikai“ ir nuo ko viskas prasidėjo?
– Su artimais draugais užsikūrėm šokių vagoną, pavadinimu ,,Memento“. Tądien dar nesuvokdami, kas su kuo čia valgoma, nėrėm į naktinės kultūros pasakų pinkles. Taip nutiko, kad gausa palaikančių idėją mus aptiko. Ačiū tariam Giedriui už parodytą mums kryptį ir gausybę rūpesčio šiai mums kartu pasėtai minčiai vystyt. Užaugom, bet neišaugom – gyvenam žaisme ir toliau. Tik tie žaidimai vis tampa labiau detalūs, gausūs ir kaskart gražesni.
– Ar prieš penkerius metus tikėjotės atsidurti ten, kur esate dabar?
– Per 200 skirtingų ir pasikartojančių pasirodymų gimtinėje ir jau ranka pasiektas šimtinis organizuotas vakarėlis. Nesitikėjome nieko, bet jau po pirmų dūzgių apetito taip ir nebepavyko numalšint. Šiandien turime mes savo erdvę, būrį palaikančių bendraminčių, įdirbį ir sunkiai pamatuojamą įvairialypę patirtį naktinėje scenoje. Pamažu ir Vilniuje aptinkami, Kaune retesni, bet jau laukiami. Rokiškyje mes gimę ir užaugę, savo kraštą mylim ir puoselėjam, tad dažniausiai čia ir susitiksim nenuspėjamai kintančio gyvenimo aptart.
– Kokį spektrą veiklų jūsų kolektyvas apima dabar?
– Rankų darbo elektroninės muzikos vakarėlių gamyba. Skaldome vakarėlius į festivalius, klubines serijas, muzikines edukacijas ir eksperimentus, nuolat ieškodami naujų galimybių ir vėjų plėsti elektroninės muzikos poveikį bei įtaką įvairių kultūrų fonuose, taip tikėdamiesi atrasti naujus ar atgaivinti senus, daugelio jau pamirštus žanrų dialogus, nesivaikant madų ir išlaikant savitą stilių/braižą.”
– Kokie planai ir siekiai?
– Spalio 31 d. Jungiam „Kubą“ antram dubliui ir grąžinam Rokiškiui roką: „Bardakas“, „Šiaurė“, „Sacréblue“ ir vietiniai elektroniniai laborantai. Žanriniai eksperimentai, ir ne tik, – tarp išsiilgtų namų plytų sienų. Taip pat jau yra priimtas sprendimas tęsti „Alchemikų Slėnio“ kronikas. Per daug malonių virpesių skleidžiantis ir pačių šilčiausių atgarsių susilaukiantis „Alchemikų“ konstruojamas dviejų naktų nuotykis.
– Galbūt turit vieną bendrą, didelę svajonę, kuria galite pasidalinti?
– Kiek turim rankų pirštų, tiek ir penkmečių mes sau mažiausiai linkim. Svajoti gera, o dar geriau – tas svajones patirt. Tą ir darom. Iš lėto, bet užtikrintai. Didžiausias noras ir kartu svajonė – užkurti klajojančią „Alchemikų“ šokių mašiną ir už Lietuvos ribų bei užauginti kartą bendraminčių po savęs. Nieko nėra amžino.
– Koks yra jūsų „pagrindinis variklis“?
– Augantis smalsumas ir beribė kūrybinė laisvė. Save realizuojam, taip įprasmindami šią laikui imlią, bet su kaupu kasdienę egzistenciją įprasminančią veiklą. O šiaip tai tikrai labai gera sutikti tuos, kurių šiaip nesutinki arba sutinki retai. Pažinti nematytus, atrasti naujus ir apkabinti pačius artimiausius. Vakarėlio esmė – žmogus. Siekiame pripažinimo ne tik vietinėje, bet ir nacionalinėje, o ateityje – ir tarptautinėje scenoje. Laiko daug, dar tik įsibėgėjam. Šokit į traukinį, judėkim kartu.
– Per 5 metus, tikėtina, sukaupėte daug patirties, kokie buvo didžiausi iššūkiai?
– Išlikti vieningiems, kontroliuoti dieninį ir naktinį pasaulius vienu ypu ir neprarasti tikėjimo savimi. Žinoma, daug ir buitinių iššūkių mūsų sodą aplankė, bet esminis barjeras tai tas, kuris slypi po skalpu. Šiandien žievė nuo patirčių jau stora, nes augimo kelias juk ir neturi būti visas švelnus.
– Jūsų renginiuose vis tie patys, matyti veidai iš Rokiškio: kas jie, kaip sutariat ir kokia yra ta kūrybinė grupė?
– Mūsų mylimieji bendražygiai. Nuo pat pirmų veiklos dienų iki pat šių naktų aptinkami jie įvairiais amplua. Organizuojantys, šokantys, medį obliuojantys. Čia tie žmonės, kurių rūpesčio dėka ir gimsta mūsų kubai, klubai, bunkeriai ir slėniai.
– Ko palinkėtumėte savo bendruomenei 5-ojo gimtadienio proga?
– Ilgo, neramaus, bet harmoningo gyvenimo ir savasties.
