– Ar į jubiliejines gastroles leidotės vis dar pasikinkę arklius?
– Dvejus metus nebekinkome arklių. Bankrutavus žemės ūkio bendrovei jų nebeliko. Tapo svarbūs dalykai, kurie apsimoka, o mes, teatras, neapsimokame… Ilgus metus ši bendrovė parūpindavo teatro reikmėms tris arklius. Neatlygintinai ir avižų įdėdavo, ir darbuotoją skirdavo arkliams prižiūrėti. Apie 10 metų šis žmogus su mumis į gastroles leisdavosi, vadeliodavo, ganiava pasirūpindavo.
Dabar teatro vežimą garvežiukas tempia. Tai perdirbtas mini traktoriukas. Žinoma, taip saugiau ir paprasčiau, nėra tiek darbo, nebekyla problemų dėl ganiavos, pašarų ar pasagų, kalvio ieškoti nebeprireikia. Arkliai diktuodavo sąlygas, nuo jų labai priklausydavom. Ir tokių maršrutų kaip dabar nebūtų. Kalnuotomis vietovėmis arklius lengva nuvaryti, įkalnė, pakalnė – sunku jiems. Net reljefas maršrutus ribotų.
Prie 35 metus 10 žmonių sėsdavome į vežimą. Aktoriai vežime minkydavo tešlą, darydavo „birbiziukus“, skrylius, vakarais kurdavome laužą ir virdavome maistą…
Paskui atsirado vadybininkai…
– Kas vis dėlto nepasikeitė per dešimtmečius?
– Nepasikeitė tik greitis. Vežimas, tempiamas mini traktoriaus, įveikia 6–7 km/h, panašiai ir arkliais.
– Kokiu sąstatu keliaujate?
– Dabar 15 žmonių kartu keliaujame: aktoriai, garso, šviesos operatoriai, vairuotojas, padėjėjai. Tokiu pat sąstatu dirbame ir stacionare.
Anuomet gastroles pradėdavome liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną. Iki šiol nesuprantu, kaip tarnybos tuo nesusidomėjo… O priežastis praktiška – tuo metu jau būdavo atolo, apstu ganiavos arkliams. Sąlygas vėlgi diktuodavo arkliai.
Dvejus pastaruosius metus keliaujame birželio mėn., kol vaikai neišsivažinėję iš kaimų ir jau pakankamai šilta.
– Ar kada skaičiavote, kiek kilometrų nuvažiuota, kiek miestų miestelių aplankyta, kiek laiko klajota?
– Per šį birželį – apie 530 km. Sovietmečiu iš Panevėžio per 16 dienų pasiekdavome Palangą, grįždavome per 17 dienų. Tūkstančiai kilometrų, tūkstančiai spektaklių. 35–40 kas vasarą, kadaise – ir po 60.
2023-iaisiais vėl planuojame į pajūrį, o Druskininkuose nesame buvę. Maršrutus dėliojame taip, kad iš Panevėžio vienu keliu išvažiuotume, o kitu grįžtume. Maršrutą keičiame kasmet, tačiau kas keleri metai vietos vis tiek atsikartoja.
Jurgita Narkevičienė
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
