Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo taikyti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir jų ribojimą, nustatyti skaidresnę vadovų atranką ir veiklos vertinimą, stiprinti mokyklos savivaldą.
Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos moksleivių maištas prieš įstaigos vadovę, reikalaujant grąžinti į darbą mokinių mėgstamą mokytoją, nedidelės kaimo mokyklos direktoriaus smurtas prieš mokinę, neigiama aplinka mokyklose, mokyklų bendruomenių skundai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo viršesne savo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams, aukščiausius šalies vadovus privertė atsigręžti į švietimo įstaigas.
Prezidentės nuomone, dalyje švietimo įstaigų tvyrantis valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai. Pagal mokinių pasiekimus Lietuva tarp 28 Europos Sąjungos valstybių užima tik 21 vietą. Mokyklų atsinaujinimas yra siejamas su šiuolaikiniu vadovavimu, tačiau daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovų vadybinis stažas yra perkopęs 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų. Todėl prezidentė siūlo pokyčių: vienai įstaigai direktorius galės vadovauti tik dvi kadencijas po penkerius metus. Po pirmosios kadencijos vadovas turės iš naujo dalyvauti viešame konkurse.
„Gimtasis…“ klausia pašnekovų, ar švietimo įstaigų vadovų rotacija išgelbės švietimo sistemą?
Ką apie rotaciją mano patys direktoriai, turintys ilgiausią vadovaujamo darbo stažą?
Tai socialiai neteisinga
Pandėlio gimnazijai vadovauju nuo 1991-ųjų rugsėjo mėn. Nesu prieš direktorių kadencijas, pokyčius, kurių visur reikia, tačiau mano amžiaus vadovai pakliuvo į nepavydėtiną situaciją. Iki pensijos mums liko vienuolika metų, bepigu Vilniaus, Kauno mokyklų direktoriams – jie gali pereiti į kitą mokyklą. Mums, gyvename nedideliame mieste, pereiti nėra kur, rasti kitokio darbo taip pat būtų sunku. Pagal specialybę esu lietuvių kalbos mokytojas, pamokų atsisakiau, kad pedagogams tektų didesni krūviai. Kai dalyvavome mokyklos vadovo konkurse, žinojome, jog dirbsime nelimituotai, stengėmės pareigas atlikti kuo geriau, saugojome savo darbo vietą. Penai gimnazijose sumažinti pavaduotojų etatai, mažėjant mokinių, mažėja ir mokytojų krūviai. Dabar direktorius nori atleisti iš darbo, tačiau nepasiūlo jiems jokių alternatyvų. Manau, jog tai socialiai neteisinga ir neskatins aktyvių mokytojų dalyvauti direktorių konkursuose.
Plačiau skaitykite šeštadienio “Gimtajame…”
Ir ne tik…
Biblioteku vadovus galetu rotuoti
Ne tik švietimo įstaigų vadovus ,bet ir visų biudžetinių įstaigų vadovus reikia keisti ,nes dirba kaip UAB. Visa giminių giminė esamos ir būsimos marčios………
Labai geriau gal ir nebus, bet blogiau taipogi. Juokingai skamba direktoriaus argumentas, kad tik žinodamas, jog dirbs neterminuotai, dėjo visas pastangas dirbti gerai. Ateikite į privatų verslą, ponai šiltų kėdžių direktoriai, pas mus dirbti reikia puikiai, net jei tai vienos dienos užsakymas ir žinai, kad klientas daugiau negrįš. Naujas direktorius suras jums pamokų, tik dirbkit taip gerai, kaip patys mokytojus gainiojate reikalaudami nežinia ko nežinia kaip. Bus sveika patikrinti save praktikoje, gal įvertinsite, kad jūsų pasvaičiojimas kaip mokytojui dirbti ne šiai realybei.
Bus dar viena nesąmonė. Viena nesąmonė – euro įvedimas. Kainos eurais baigia susilyginti su buvusiomis litais. Kita nesąmonė – vaikų iki 3 metų, kurių tėvai išdykauja, nepriėmimas į globos namus. Kur tie budintys globėjai? Švietimo sistemoje dėl begalinio švietimo ministerijos toleruojamo vaikų lepinimo visiškas chaosas. Kam tada reikalinga išorinius auditus atliekanti ir pinigus už tai gaunanti nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, kuriai vadovauja iš nacionalinio egzaminų centro direktorių išprašytas V.Jurgaitis? Rotacija nieko nepadės. Visokiuose PISA, TIMS ir kituose tyrimuose sėkmingai užimsime galines vietas.
Siūlymas rotuoti mokyklų direktorius rodo švietimo sistemos priežiūros silpnumą. Kam tie visi auditai, varantys stresą ne tik vadovams, mokytojams, bet netg iri mokiniams? kam visokiausios apklausos ir tyrimai, jei nesugebama pamatyt, kuris vadovas dirba puikiai, kuris yra niekam tikęs. Juk verta įsiklausyti ir į mokinių ir į mokytojų nuomonę, o ne versti iš postų visus iš eilės. Dažnai mokytojai bijo išsakyti nuomonę, kad po to nebūtų dar blogiau, nes apie nuomonių išsakymą informuojamas ir vadovas… Priežiūros institucijos turėtų būti tam, kad matytų realią padėtį, reaguotų į pasitaikančias negeroves.