Chuliganiškas vairavimas žiemą: noras gilinti žinias ir tam daryti skirtų vietų trūkumas

Haroldas Meilus

Baudos už chuliganišką vairavimą yra grubokos. Jeigu gerai matomoje vietoje ir protingai kažkas nori pasidžiaugti slidžiu keliu, kur gali apgadinti tik savo automobilį ar kelkraštį, baudos už tai didelės. Jei mašina „pareina“ skersa siaura gatve, kur aplink yra žmonių, kitų mašinų ar pastatų, bauda tinkama. Įstatymas turėtų būt labiau aprašytas, kai kuriais atvejais galima apsieiti tik su pinigine bauda, ne teisių atėmimu.

Pastatyk du vairuotojus vieną šalia kito į pavojingą situaciją slidžiame kelyje: vieną, kuris mėgsta šonaslydį žiemą, ir kitą, kuris niekada to nedaro. Pirmasis kur kas geriau jaučia ir valdo automobilį.

Karolis Kriaučionis

Baudos yra adekvačios ir logiškos, nes toks vairavimas pavojingas tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams.

Slydimas ir šonaslydis neapibrėžti mūsų teises aktų. Automobiliai, varomi galiniais ratais, sukant posūkį dažnai pradeda slysti, nors vairuotojas to nenori, o tai jau gali reikšti „chuliganišką vairavimą“. Būtent dėl to policijos pareigūnai žiemos metu turėtų būti labai lankstūs šiuo klausimu.

Irmantas Viskaitis

Kažin ar piktybiškus „chuliganus“ sustabdys didesnės baudos, manau, jos pakankamos. Aš kelčiau apibrėžimo „chuliganiškas vairavimas“ klausimą. Visų tokių nusižengimų daugelis net neįvardytų.  Taigi baudų nemažinčiau, bet reikalo didinti nematau: piktybiniams nepadės, galvojantys to nedaro. O vietų, kur tai galima būtų daryti legaliai, be abejo, reikia. Ne tik šonaslydžiui, bet ir mėgėjiškam slalomui. Aš tikrai tokia vieta pasinaudočiau, net ir susimokėčiau. Lietuvos gatvėse liktų mažiau chuliganiškų vairuotojų.

Petras Šiaučiūnas

Jai žmogus užtraukė rankinį stabdį aikštelėje ar tuščioje sankryžoje – to negalima vadinti chuliganišku vairavimu. Reikia peržiūrėti chuliganiško vairavimo apibrėžimą, nes, kaip ir daug kur, palikta vietos policijos pareigūnams improvizuoti. Tuo metu, kai išsilaikiau teises, dar buvo normalu vakare tuščiame mieste paslidinėti automobiliu. Tačiau visuomenė pasikeitė ir tapo labai jautri: mato tik save, jiems viskas blogai, kas ne taip, kaip jiems atrodo teisinga. Jaunimui norisi išbandyti save ir tai turi būti privaloma laikant teises – keletas pamokų slidžioje aikštelėje, kad žinotų bent minimalius pagrindus, kaip mašina „elgiasi“, į kurią pusę vairą sukti, suprastų, kodėl reikia žieminių padangų ir pasnigus mokėtų važiuoti, o ne kelininkus kaltintų.

Savo valdose įkūriau trasą, kurioje vairuotojai gali išbandyti įgūdžius. Ši mintis mane kankino visą gyvenimą: kodėl valdžiai gaila skirti saugią aikštelę, kur visi norintieji galėtų išbandyti save. Juk visiems būtų tik geriau. Technikos ir draugų turiu, tad nesunkiai įgyvendinau idėją nuosavoje pievos. Trasa iškart sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“