„Per dvidešimt metu išugdytas geras muzikinis skonis, pasitikėjimas vienų kitais, atsiskleidė bendradarbiavimo grožis, augo ir stiprėjo draugystė, tarpusavio pagarba ir susiderinamumas, nuoširdi, gyva, harmoninga bendrystė“, – sako Salų žmonės, kurie rinkosi į kalbininkų organizuotą atsisveikinimo koncertą Salų bažnyčioje praėjusį sekmadienį. Kai kurie jų teigia, kad skyrybų su kalbininkais nebus, ir jie visuomet bus laukiami čia sugrįžtant, nes bendrystė jau sukurta.
Siekdami išreikšti pagarbą ir dėkingumą už dvidešimt metų skleistą mokslo šviesą ir gerąją energiją, liepos 20 dieną Salų kaimo bendruomenė organizavo pėsčiųjų žygį Salos–Svėdasai. 17 dalyvių sėkmingai ir pilni entuziazmo įveikė daugiau negu 20 km, eidami senuoju keliu, pro Taraldžių malūną, Kunigiškių kaimą. Žygio dalyviai pasikartojo M. Daukšos žodžius: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“, išklausė istorijas, atgaivino prisiminimus, susipažino su vaizdingomis apylinkėmis, gamtos ir kultūros objektais, kitais žygio dalyviais ir kelyje sutiktais žmonėmis. Gyvais krašto istorijos įvykių prisiminimais dalijosi vyriausias žygio dalyvis, kuriam 81 metai.
Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti kalbą, ypatingą reikšmę Saloms, saliečiams turinčius kalbininkus, sustiprinti ryšius.
Viena iš pėsčiųjų žygio organizatorių Laima Dabregaitė po žygio sakė, kad į juos einame ne tik todėl, kad pasiektume tikslą, įveiktume kilometrus, bet ir tam, kad patirtume džiaugsmą, ramybę ir nuoširdumą, pasitikrintume, ar turime drąsos kelti klausimus, kurie „skauda“, jaustume palaikymą, kartu pažintume ir atrastume. Dažnai mes per lengvai, per greitai pasiduodame, nes taip paprasčiau. „Ir gal trūko tik nenuleisti rankų, nes dažniausiai viskas, ko reikia, kad pasiektum tikslą – tiesiog nenumoti ranka, nepalikti, nesustoti, o eiti. Prasmingi žygiai vienija ir tai buvo „sąmoningi“ kilometrai, pati tikriausia ir aukščiausia bendradarbystės forma. Kai eini ir supranti, kas yra svarbu, kas turi būti vertinama, saugoma ir gerbiama“, – sakė L. Dabregaitė.
rokiškio valdžiai reik įsigilint į himno žodžius
Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi
Mokyklos rengėjai nekeičia mokyklos vardo ir tikisi, kad ateis laikas, kai jie vėl galės sugrįžti į Salų miestelį, su kurio bendruomene mokyklos veikla buvo susijusi du dešimtmečius.
salų dvare vietos kalbininkams neatsirado bet karietą už 7 štukas įsigyt sugebėjo