– Ar Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga (LŠDPS) siūlo streikuoti kitą savaitę, nes su ministre Raminta Popoviene taip ir nesusitarė?
– Negaliu pasakyti apie jų planus daugiau negu girdžiu iš žiniasklaidos dėl streiko ir kitų protesto akcijų. Tartis galima, kada turi apie ką tartis. Kiek man žinoma, LŠDPS nekelia jokių reikalavimų dėl mokytojų atlyginimų didinimo nei 2026, nei 2027 metais. Streikas galimas tik kolektyvinės sutarties nevykdymo atveju. Ar galima streikuoti kada ji vykdoma? Retorinis klausimas.
– Ar kitoms profesinėms profsąjungoms priklausantis Rokiškis prisidės? Ar nori prisidėti, bet vėl negali?
– Kitą savaitę, antradienį, Rokiškyje lankysis LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. Tada bus daugiau aiškumo. Mes kol kas pagrindo dalyvauti streikuose neturim.
– Ar nuo sausio atlyginimai pedagogams nekils planuotais procentais, kaip žadėta? Bet kils tik nuo rugsėjo, o jūsų profsąjungos vadovybė tam pritaria, kaip ir išduodama mokytojus, nereikalaujant algų kelti nuo sausio? Ar yra kitaip?
– Taip jau susiklostė, kad jeigu vyksta atlyginimų kėlimas mokytojams, tai keliami jie arba nuo sausio, arba nuo rugsėjo mėnesio. Pagal mūsų kolektyvinę sutartį nėra konkrečiai užfiksuota, nuo kada. Buvo svarstomi du variantai: arba nuo sausio mėn. 5 proc., bet tada pritrūksta keliasdešimt milijonų, arba nuo rugsėjo 1 dienos – 11,5 proc. ir tada papildomų milijonų nereikia. Taigi, čia jokios išdavystės nėra, nes niekur nebuvo susitarta, kad atlyginimas mokytojams privalo didėti nuo sausio 1 dienos. Taigi šis kaltinimas laužtas iš piršto, kaip ir dauguma kitų.
– Mokytojai sako, kad to atlyginimų pakėlimo kaip ir nejaučia. Įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad algų pakilimą „suvalgo“ tai, kad nebemokami priedai už gimnazines klases, ir dėl to, kad keičiasi etatų perskaičiavimas? O gal yra kitos priežastys?
– Niekas algų pakėlimo „nesuvalgo“. Problema – mokinių mažėjimas. Mažėja mokinių, mažėja klasių komplektų skaičius, mažėja finansavimas. Tai liečia tik provincijos mokyklas. Didieji miestai to nejaučia, todėl dažnai situacija Vilniuje ir situacija Rokiškyje gerokai skiriasi.
– „Nuims nuo gynybos tam, kad pridėtų mokytojams. Na. ir pensininkams“. Yra tokių nuogąstavimų? Kokia mokytojų reakcija į tokias piliečių, kurie nori būti saugūs, baimes?
– Lėšos, skirtos kitais metais krašto apsaugai, padidėja du kartus. Jeigu kur ir galima paimti pinigų didesniems visų biudžetininkų atlyginimams, tai tik čia. Tai jau yra principinis mūsų valstybės reikalas. Ir politikai, visuomenė prisiima visą atsakomybę už šį sprendimą. Mes, mokytojai, tapti „tautos priešais“ dėl to, kad atiminėjame pinigus iš krašto apsaugos, nelabai norime.
– Ar Rokiškio pedagogai pasisako už dalyvavimą visos Lietuvos proteste lapkričio 21 dieną? Kviečiami juk ne tik kultūrininkai. Nes chaosas tvyro visoje švietimo sistemoje, ne tik kalbant apie algas?
– Gal ir laikas protestuoti, bet, vienaip ar kitaip, visi protestai pasibaigia prie derybų stalo. O ten jau reikia ne emocijų, o šalto proto. Na, pakeisim šitą ministrę kita, kiek jų jau buvo. O darbai savaime nepasidarys. Be to, jaučiasi kadrų stygius. Niekas nesiveržia į tas ministerijas, nes jovalo pridaryta per tuos metus daug, ir neaišku, kaip su tuo tvarkytis. Kartais atrodo, kad tos visos priešpriešos dabartinėje mūsų visuomenėje tarsi kurstomos iš šono. Jūs čia, lietuviai, pjaukitės tarpusavyje, susipriešinkite kuo daugiau, o mes palauksim ir, pasitaikius progai, ateisim ginti nuskriaustųjų. Kažkur girdėta, ar ne?..
