Permainingų žiemiškų orų palydovai – gripas ir peršalimo negalavimai – ilgą laiką neišklydo iš šalies didmiesčių, tačiau pastarosiomis dienomis situacija keičiasi. Naujausiais duomenimis, gripo epidemija paskelbta dešimtyje šalies savivaldybių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento duomenimis, sergamumas toliau didėja, o Panevėžio mieste pastaruoju metu pasiekė epideminį lygį. Trečiąją sausio savaitę (16– 22 d.) apskrityje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekė 148,66 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę šis rodiklis tesiekė 106,31.
Daugiausia sergančiųjų yra Panevėžio mieste – 246,78 susirgimo 10 tūkst. gyventojų, iš jų apie 19 proc. – susirgimai gripu, iš jų vaikų – per 51 proc. Mažiausiai sergančiųjų praėjusią savaitę buvo Pasvalio rajone – 52,28 susirgimo. Praėjusią savaitę dėl gripo Panevėžio regione į ligoninę paguldytas 21 asmuo, iš jų vienas vaikas iki dvejų metų, aštuoni 2–17 metų asmenys.
Panevėžio departamentas, įvertinęs situaciją, Panevėžio miesto savivaldybei rekomendavo skelbti gripo epidemiją.
Ar išplis epidemija iš apskrities centro po kaimyninius rajonus, specialistai nesiryžta prognozuoti, o ekstrasensams, tikėtina, šis rūpestis pernelyg menkas. Tačiau pasidairyti statistikos lentelėse naudinga, o iš jų matyti įdomios tendencijos. Nežinia kodėl, bet pasvaliečiai yra atspariausi peršalimams. Sausio 9–15 d., kai apskrities rajonuose pradėjo augti sergamumas, Pasvalio rajone nenustatyta nė vieno gripo atvejo, Rokiškio rajone – 15, o ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų – 185, daugiausia iš visų kaimyninių rajonų.
Sausio 16–22 d. Rokiškio rajone nustatyta 16 susirgimų gripu, Biržų – 41, Kupiškio – 26, o Pasvalio – tik 5. Ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis Rokiškio rajone susirgo 186, Biržų – 314, o Panevėžio mieste – net 1 tūkst. 838.
10 tūkst. gyventojų mūsų rajone teko 65,22 susirgimo gripu ir kitomis peršalimo ligomis, Biržų – 141,24, Pasvalio – 52,28.
Taigi kokios išvados iš šių skaičių? Bent kol kas susilaikykim nuo išvykų į Panevėžį. Neįmanoma? Jeigu reikalai žūtbūtiniai, ką padarysi, bet tik trumpam, tik ten, kur reikia. Gal taip neparsivešim užkrato į savo namus.
O iškeliavus, išėjus į žmones, pravartu neužmiršti to, ką sako specialistai. Asmens higiena, visi apie ją žinom, bet prisiminkim: čiaudint, kosint reikia užsidengti ranka burną ir nosį. Naudoti vienkartines servetėles, rankų dezinfekcines priemones. Panaudotas servetėles nedelsiant išmesti. Kuo dažniau plauti rankas, tai turi trukti apie 20–30 sek., o sugrįžus iš viešųjų, masinio susibūrimo vietų – būtiniausiai nusiplauti. Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos. Dažniau vėdinti ir drėgnai valyti patalpas. O susirgus kreiptis į gydytojus, gerti daug skysčių, likti namuose, duoti pailsėti organizmui.
