Nepakeičiamųjų yra
Šių metų „Duokiškio baladėse“ vienas svarbių ir jautrių akcentų – atidengtas suolelis šventės legendai ir sumanytojui aktoriui Ferdinandui Jakšiui. Suolelis Vidmanto Zakarkos buvo sukurtas neseniai Kamajuose vykusiame drožėjų plenere ir pastatytas šalia to paties meistro išdrožto stogastulpio kraštiečiui Broniui Gražiui atminti.
Renginyje dalyvavo ir F. Jakšio sesuo Žaneta Jakšytė bei žmona Rožė Jakšienė. Ž. Jakšytė, su kuria duokiškėnai šiltai bendrauja, dėkojo Duokiškiui už didelę meilę brolio atminimui .“Daugiau nei prieš 14 metų išgirdome dabar jau šviesaus atminimo aktoriaus Ferdinando Jakšio svajonę rengti baladžių vakarus Duokiškyje. Iš didelės meilės šiam kraštui kilusi svajonė įkvėpė ir suvienijo duokiškėnus puoselėti vietovės išskirtinumą: „Duokiškio baladės“ jau 14 metų neatskiriama Šv. Onos atlaidų dalis! Posakis, kad nepakeičiamų nėra, turi tik dalelę tiesos. Tokio žmogaus, kaip šventės sumanytojas, globėjas, teatro legenda Ferdinandas Jakšys niekas nepakeis. Mes visada jūsų ilgėsimės…“ – sake G. Dagienė. O už tai, kad suolelis „atvyko“ į Duokiškį, ji dėkojo kolegei Sigitai Gasiūnienei-Bracienei, seniūnei Linai Zolubienei, Kamajų bendruomenės pirmininkei Jolantai Vygėlienei ir, žinoma, Vidmantui Zakarkai.
Pagerbė ir Dainų šventę, ir partizanus
O renginiai prasidėjo dar dieną bendruomenės namuose, kur vyko Gyčio Lukšo vaidybinio filmo „Mėnulio Lietuva“ peržiūra. Filmas sukurtas pagal Sauliaus Šaltenio novelę „Duokiškio baladės“. Tai ne šiaip filmas – jame 1997-aisiais filmavosi ir Duokiškio žmonės, įamžintas miestelis.
Paskui buvo vietos vaikų Jorio, Ievos, Pijaus ir Reinos pasveikinimas, skirtas Dainų šventės metams. Vaikai skaitė eilėraščius, o mokytoja Asta Mičelienė atliko keletą šimtosios šventės kūrinių. „Duokiškio baladės“ šiemet skirtos ir Partizaninio karo minėjimo metams. G. Dagienė priminė, kad sąsajų miestelis turi ir su Dainų švente, ir su partizanais. „Kraštotyros archyvuose užfiksuota, kaip mūsų parapijos choristai anuomet yra ruošęsi dainų šventėms. Sklaidydami gelstančius Duokiškio istorijos puslapius užtikome lakonišką žinutę: „Parapijos choristai, ruošėsi dalyvauti Dainų šventėje.“ Norisi tikėti, kad jie pasiekė savo tikslą ir įsiliejo į Dainų šventės chorą, susitiko dainuoti mūsų istoriją ir mūsų dabartį. O su partizaniniu karu irgi turim ryšį. Lemtingą 1956 metų vasarą ir rudenį svetingas Kamajų kraštas, netoli Duokiškio prigludę Paunksnių ir Tytelių kaimai, garbingai saugojo didžiulę paslaptį – čia buvo paskutinė partizanų vado, brigados generolo, okupuotos Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo šeimos slėptuvė“, – kalbėjo šventės organizatoriai.
Vakare – „auksinės“ ir patriotinės dainos
Žiūrovų dėmesio, žinoma, sulaukė Mariaus Jampolskio ir Irūnos koncertas „Auksinės dainos“. O dar vėliau publiką „pasiėmė“ folkloro grupė „Tankuojis“ – jauni vyrai iš Dzūkijos pakvietė į partizanišką gegužinę. Skambėjo patriotinės dainos. Vienas iš dainininkų atsivežė savo draugę šokėją iš folkloro grupės – jie šoko taip, kad žiūrovams „atvipo žandikauliai“.
Visiems Duokiškyje buvo ką veikti. Vyko edukacijos, mugė, atrakcijos vaikams, menininkų darbų parodos.
Lėšų projektui įgyvendinti skyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Rokiškio rajono savivaldybė, UAB „Rokvėja“, Duokiškio kaimo bendruomenė!
Informacinis rėmėjas – „Gimtasis Rokiškis“.
Šventinę nuotaiką ir nuoširdžią bendrystę dovanojo: Kamajų seniūnija, Aukštakalnių, Kalvių, Kamajų bendruomenės, Rokiškio jaunimo centras, Obelių laisvės kovų istorijos muziejus, Vilutiškių bendrija, Rokiškio turizmo informacijos centras, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-oji pėstininkų kuopa.
Užs.R0441