Ūkininkus, žemdirbystės ekspertus, mokslininkus ir visus besidominčius Vilniaus universitetas ir Žaliosios politikos institutas kviečia į praktinę konferenciją, kurioje bus išsamiai pristatytas praktinis tokio ūkininkavimo būdo taikymas, teisiniai iššūkiai. Renginio metu bus galimybė apžiūrėti ką tik įkurtą pirmąjį Lietuvoje eksperimentinį agromiškininkystės lauką Ilzenbergo dvare.
Renginys nemokamas. Dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Renginio data: 2024 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienis)
Renginio vieta: Ilzenbergo dvaras (Ilzenbergo kaimas, Juodupės seniūnija, Rokiškio raj.)
Registracija į renginį: https://docs.google.com/forms/d/1mGsacam5l9ZJHQMCQTeZ27hfQJGBOigU4XZXE2YGEIQ/viewform?ts=672ba893&edit_requested=true
Renginio programa:
Konferencija „Agromiškininkystės sprendimai Lietuvoje: nauda ūkiui ir gamtai“
10:00 Registracija
10:30 Agromiškininkystės taikymas, nauda ir perspektyvos Lietuvoje. Doc. dr. Ričardas Skorupskas, Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų institutas
11:00 Pasiūlymai agromiškininkystės teisiniam reguliavimui. Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos institutas
11:30 Kaip parinkti agromiškininkystei tinkamus plotus? Doc. dr. Jonas Volungevičius, Vilniaus universitetas
12:00 Įveistų agromiškininkystės plotų apžiūra
13:00 Kavos pertrauka
13:30 Panelinė diskusija
Renginį moderuos Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto daktarė
Matomos ir nematomos agromiškininkystės naudos
Ūkininkaujant agromiškininkystės būdu pirmiausia sumažėja dirvožemio erozija. Jei naudojamos trąšos, mažiau jų yra išplaunama iš dirvos ir patenka į vandens telkinius. Ūkininkas gali gauti naudos tiek iš auginamų kultūrų, tiek iš medienos jai užaugus.
Nematoma, bet taip pat aktuali agromiškininkystės nauda yra suteikti namai įvairiems agrarinio kraštovaizdžio paukščiams, slėptuvė laukiniams gyvūnams. Medžiai suteikia šešėlį ir galiausiai sugeria CO2, taigi laikoma, kad šis ūkininkavimo būdas padeda pristabdyti klimato kaitą.
Inovatyviame ekologiniame Ilzenbergo ūkyje agromiškininkystės sprendimai pritaikyti praktiškai, kad būtų galima ištirti jų naudą ir poveikį realioje aplinkoje, suskaičiuoti ar ir kiek išauga ūkininkavimo pelnas. Agromiškinkystės projektą įgyvendina Žaliosios politikos institutas ir Vilniaus universitetas. Prieš atliekant sodinimo darbus ūkyje lankytasi keliskart, atlikti esamos biologinės įvairovės, dirvožemio sandaros, hidrologijos ir kiti tyrimai.
„Medžiai pasodinti lėkštose ir silpnai nuotakiose tarpukalvėse, išilgai vandens nutekėjimo latakų, kur natūraliai susikaupia didesnis perteklinio vandens kiekis. Želdiniai fiziškai ir vizualiai skaido pievą į mažesnius plotus, kuriuose vystantis želdynui formuosis palankesnės vietos mikroklimato sąlygos,“ – sakė projektą įgyvendinantis Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Ričardas Skorupskas.
Dar prieš pradedant šį projektą bei eksperimentą dėl erdvės jam įgyvendinti buvo sutarta su Ilzenbergo dvaro ūkiu. Žemės ūkio veiklų koordinatorius Martynas Laukevičius sakė, kad Ilzenbergo dvaras yra susitelkęs į ilgalaikius tvarius sprendimus, agromiškininkystės idėja ir principas juos atitiko.
„Mums įdomu dalyvauti šiame eksperimente, suprasti ir atrasti jo kuriamas naudas, vertes ir sinergijas. Jaučiame, kad agromiškininkystė turi potencialo tačiau reikia rasti ir gerą balansą, harmoniją susijungiant agromiškininkystei ir tradiciniam ekologiniam ūkui – sakė Ilzenbergo dvaro atstovas. – Rokiškio kraštas, kuriame įsikūręs ūkis, turi ir mažiau derlingų žemių, ir sudėtingesnių reljefų. Kadangi turime daug įvairių žemės ūkio plotų skirtingose lokacijose, galime gana efektyviai parinkti laukus ar jų dalis priskirtinas agromiškininkystei, kad vertė ir nauda būtų didesnė“.
Ūkyje vien pirmojo sodinimo metu pasodinta 350 jaunų ąžuoliukų ir 350 juodalksnių.
„Mūsų pirmojo etapo tikslas – efektyvesnė, harmoniškesnė, gražesnė ganykla. Turime nemažą ganyklą, kurioje ganosi ekologiškų pieninių karvių banda, jos reljefas nelygus, tai paežerių teritorija, su vingiuojančiu perimetru. Ganykloje susidaro savotiški grioveliai-upeliai, tad vieno iš tų griovelių pakraštyje pasodinome medžių eiles. Tai padės stabilizuoti/sutvirtinti griovių pakraščius bei šlaitus, suskirstys ganyklą į atskiras zonas, padės absorbuoti perteklinį vandens kiekį, vėliau tai bus pavėsis besiganantiems galvijams, prieglobstis laukiniams paukščiams ir gyvūnams, bei pagražins kraštovaizdį“ – kalbėjo M. Laukevičius.
Agromiškininkystės teisinis reglamentavimas turėtų būti kitoks nei miško
Kitų šalių agromiškininkystės patirtį analizavęs Žaliosos politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas mano, kad šiam terminui jau metas nugulti ir į Lietuvos teisės aktus.
„Žemės įstatyme turėtų būti numatyta agrarinės miškininkystės sąvoka, taip pat atskiru straipsniu (ar jo dalimi) numatyta ūkininko teisė sodinti ir naudoti (kirsti) medžius ir sumedėjusius augalus (pavienius, jų grupes, eiles, juostas, masyvus), kad pasodinus mišką savo ūkyje, vėliau būtų įmanoma gauti finansinės naudos iš medienos.
Taip pat reikia papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, pripažįstant agrarinės miškininkystės veiklą kaip tinkamą paramai gauti, suderinant agrarinės miškininkystės nuostatas su kitomis jau galiojančiomis,“ – rekomenduoja R. Lapinskas.
Jo teigimu, ūkininkai neturėtų būti ribojami ar įspraudžiami į tradicinės miškininkystės supratimą su jo sodinimo ar kirtimo reikalavimais, įtvirtintais Miškų įstatyme. Vis dėlto agrarinė miškininkystė tipiškai plėtojama žemės ūkio paskirties žemėje, taigi yra dar vienas ūkininkavimo būdas.
„Ribojimai agrarinės miškininkystės veiklai (o tuo pačiu – ir gamtai ar ūkininko kišenei) nepadės: mes turime džiaugtis kiekvienu nauju papildomu medeliu, atsiradusiu žemės ūkio paskirties žemėje ir derančiu su pagrindine žemės ūkio veikla,“ – akcentavo R. Lapinskas
Renginys ir tyrimai pirmajame eksperimentiniame agromiškininkystės plote Ilzenbergo dvare yra projekto „Agromiškininkystės sprendimai: naujieji klimato herojai“, finansuojamo Europos klimato iniciatyvos (EUKI) lėšomis, dalis.
Užs. R0659
