Joje kalbėta apie jau įvykusio projekto (2023–2024 metais) patirtis. Buvo numatyti trys susiję tikslai – tobulinti ir stiprinti įtraukųjį ugdymą, STEAM (ugdymo organizavimo modelis, kuriame gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, kūrybiškumo ugdymas ir matematika naudojami mokinių tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui) ugdymą ir mokytojų profesinės komunikacijos anglų kalba kompetencijas. Aštuoni pedagogai vyko į anglų kalbos tobulinimo kursus Kipre, po penkis mokytojus dalyvavo dviejuose darbo stebėjimo vizituose Prancūzijoje ir Belgijoje, dar dvi mokytojos dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose Kroatijoje.
„Konferencijos metu mūsų mokyklos mokytojai – projekto dalyviai – pristatė savo patirtį, kaip jiems sekasi įveikti įtraukiojo ugdymo iššūkius ir įgyvendinti STEAM ugdymo veiklas. Taip pat dalyvavo švietimo organizacijų atstovai iš Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo, kurie skaitė pranešimus apie įtraukųjį ugdymą Prancūzijos mokyklose, gamtos mokslų ugdymą Briuselio II Europos mokykloje ir įtraukiojo ugdymo praktiką Liuksemburgo I Europos mokykloje“, – sakė progimnazijos mokytoja Daiva Malcienė.
Projekto pradžioje ir pabaigoje buvo atliktos mokyklos bendruomenės apklausos. „Mokinių, jų tėvelių ir mokytojų atsakymai leido įsivertinti, kaip mums sekėsi įgyvendinti šį projektą. Lyginant situaciją projekto pradžioje ir pabaigoje, nauji įtraukiojo organizavimo būdai, atsižvelgiant į mokinio gebėjimus ir poreikius, įvairios pagalbos priemonės ir dalykinis mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų bei tėvų bendradarbiavimas turėjo reikšmingos teigiamos įtakos bendram ugdymo proceso organizavimui bei asmeniniams mokinių pasiekimams“, – sakė D. Malcienė.
Visi progimnazijos mokytojai prisideda arba iš dalies įsitraukia į STEAM ugdymą. „Projekto pabaigoje daugiau tėvų teigė, kad STEAM mokymasis turi įtakos jų vaikų mokymosi motyvacijai ir pasiekimams. Padaugėjo mokinių, kurie teigiamai įvertino integruotas pamokas ir veiklas netradicinėse aplinkose“, – sakė D. Malcienė.
