Rado išeitį
Tarptautiniais krovinių pervežimais besiverčiančios UAB „Rokauta“ direktorius Rimantas Sakaitis tikino, jog degalų kainų pokytis smarkiai palietė jo vadovaujamos įmonės veiklą. „Radom tokią išeitį – paprasčiausiai nebesipilame kuro Lietuvoje, o pilamės Lenkijoje – ten kuras vidutiniškai pigesnis 13 centų. Tai – didžiuliai pinigai, kai perki dideliais kiekiais. Mūsų transporto parkas nėra labai didelis, bet ir ne mažas“, – sakė jis.
Taip pat „Rokautai“ priklauso ir vairavimo mokykla Rokiškyje. Paklaustas, ar dėl pabrangusio kuro brangs vairavimo pamokos, pašnekovas atsakė: „Lengvųjų automobilių kuro kiekiai sunaudojami nedideli, palyginti su krovininiu transportu. Kol kas pabrangimas tikrai nenumatomas, bet ką gali žinot. Jeigu kuro kainos ir toliau augs, teks imtis sprendimų“, – svarstė R. Sakaitis.
Anot jo, valstybė, norėdama surinkti kuo daugiau mokesčių, gali būti, sulauks atvirkštinio efekto. „Kas gi pilsis kurą ten, kur brangiau? Kas galės, tas tik ir važiuos kuro pirkti į Lenkiją. Kaimyninei šaliai nuo to tik geriau, o mūsų valstybės biudžetas neteks didžiulių pinigų“, – mano „Rokautos“ vadovas.
Išaugs produkto savikaina
Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius teigė, kad žymėtas dyzelinas degalinėse vidutiniškai brango 11 centų.
„Visi kaip ir žinojom, kad brangs. Aišku, pabrango šiek tiek daugiau nei planuota. Nieko nepakeisime. Žinoma, nesmagu, žinant, kad grūdų kainos nekyla, o darbo sąnaudos didėja. Produkto savikaina bus gerokai didesnė“, – komentavo M. Petkevičius, atstovaujantis ūkininkų interesams.
Pasak jo, viena dedamoji žemės ūkyje, kaip šiuo atveju, pabrangęs kuras, nereiškia, kad 2025-ieji ūkininkams bus nuostolingi. „Nenoriu prognozuoti, bet jeigu dar prisidėtų gamtinės sąlygos, ar kruša, ar dar kokia stichinė nelaimė, turbūt tai paskatintų kai kurių ūkių likvidavimą. Bet atsakant į jūsų klausimą… Taip, kuro brangimas paskatins kai kuriuos ūkininkus pasitraukti iš aktyvaus ūkininkavimo. Tikrai gali būti ir taip. Pamatysime metų bėgyje. Skirtumas tik toks, kad pabrangęs kuras yra faktas, o gamtos nepakeisi“, – sakė jis.
Tiesa, kad kuras brangs, tai niekam nebuvo naujiena ar siurprizas. Apie tai kalbėti imta dar prieš kurį laiką iki naujųjų. Ūkininkai, kiek galėjo, iki naujųjų metų žymėto dyzelino nusipirko pigiau, bet visiems metams juk kuro neprisipirksi.
„Ūkininkai, perkantys degalus dideliais kiekiais, turi galimybę derėtis dėl kainos. Perkant kurą po toną ar po penkias gali derėtis. Degalinėje neprisiderėsi, o su vadybininku, kuris suorganizuoja degalų atvežimą į ūkį, kainą galima nusiderėti mažesnę negu degalinėje. Tai toks mano priminimas ir patarimas ūkininkams“, – teigė M. Petkevičius.
Kita vertus, jo teigimu, derėtų prisiminti, kad ūkininkai atlaikė degalų kainų brangimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. „Šienainio plėvelė ir visi kiti produktai brango 20–30 procentų. Ir
„spalvotas“ dyzelis tuokart kainavo 1,50 euro už litrą. Tai tikiu, kad su šių metų iššūkiais ūkininkai irgi susitvarkys“, – vylėsi pašnekovas.
Brangesnė pavėžėjimo paslauga
Pabrangęs kuras išaugins ir Rokiškio rajono savivaldybės išlaidas. Vicemeras Antanas Taparauskas patvirtino, kad savivaldybė brangiau mokės už keleivių pavėžėjimą Rokiškio mieste ir priemiesčio maršrutais.
„Pabrangęs kuras atsispindės Rokiškio autobusų parko sąnaudose, o kadangi savivaldybė dengia šią paslaugą, tai teks dengti daugiau. Kiek – neaišku. Tendencija matysis po gerų poros mėnesių. Pabandysim palyginti ir su praėjusiais metais, kiek tai turės įtakos, bet faktas, kad šiais metais iš rajono biudžeto teks skirti daugiau lėšų vadinamiesiems Autobusų parko nuostoliams padengti. Aišku, prisidės ir atlyginimų augimas, bet tai turėtų kompensuoti ir tarpmiesčio bilietų korekcijos. Pakitimai, bent jau simboliniai, turėtų būti. Viskas, žinoma, priklausys ir nuo naujojo vadovo požiūrio. Jis pradės dirbti kitą savaitę. Labai tikimės, kad, prieš priimant svarbius sprendimus, bus pasitarta su mumis“, – teigė vicemeras.
Akcizai – nuodėmės mokesčiai
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, ekonomisto Mariaus Dubnikovo komentaras:
– Kuro brangimo priežastis labai paprasta. Tai – akcizo pakilimas, kuris buvo numatytas didinti biudžeto pajamas. Tai – vadinamoji CO2 dedamoji, mokestis už taršą, todėl dyzelinas brango labiau nei benzinas ir šiandien kainuoja daugiau nei benzinas. Bendras pakilimas sudarė vidutiniškai apie 15 centų. Priežastys labai elementarios. Naftos kaina išliko stabili, reikšmingų mokesčių nuo naujųjų metų nebuvo, bet reikia suprasti, kad degalinių maržos labai žemos, siekia vos kelis procentus ir kiekvienas kaštas duoda kurui dedamąją. Šiemet vėl didėja atlyginimai – tiek minimalus 12 procentų, tiek vidutiniai, nes spaudimas iš darbuotojų verslui tikrai bus, tai irgi turi savo komponentą degalų kainoje.
Visi šie minėti pabrangimai buvo prognozuoti, tad po naujųjų stebuklas neįvyko.
Ar degalų kaina dabar labai didelė, drįstu sakyti, turbūt – ne. Nes 2025 metus pradedame su tam tikru jubiliejumi – 10 metų turime eurą. Dar prieš euro įvedimą benzino litras kainuodavo apie 5 litus. Jeigu konvertuotume į eurus (kursas 3,4528), gautume apie 1,70 euro, o tai yra brangiau nei švieslentėse matome šiandien. Tokios kainos buvo prieš 20 metų.
Per 10 metų labai daug kas pasikeitė. Atlyginimai padidėjo keliais kartais. Pavyzdžiui, 2024 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas į rankas siekė 1376 eurus, o 2014 metais viršijo vos 500 eurų. Faktiškai atlyginimai nuo euro atsiradimo padidėjo daugiau nei 2 kartus. Todėl dabar vidutinę algą gaunantis gyventojas gali sau leisti pabrangusio dyzelino įsipilti pustrečio karto daugiau.
Žinoma, yra psichologinis efektas – prekių, su kuriomis tenka susidurti dažnai, kainos mus labai erzina. Degalai yra viena iš tų prekių.
Ar kuras šiemet brangs ir daugiau kartų? Visko gali būti, tokia rizika yra. Didysis klausimas – kaipgi nafta? Dabar jos kaina stabili, svyruoja apie 75 dolerius už barelį. Visi laukia sausio mėnesį vyksiančios JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos. Ir čia yra visokių spėjimų. Galbūt jis pradės naftos karą, mušdamas kainą. Gali būti, kad sulauksime žemesnių kainų, kurios amortizuos akcizo padidėjimą. Kita vertus, visos geopolitinės įtampos niekur nedings ir svarbus žaidėjas Iranas gali blokuoti kelius, per kuriuos keliauja penktadalis pasaulio naftos, dėl to kaina gali ir didėti.
Taigi, viskas priklausys nuo to, kaip susidėlios aplinkybės.
Žiūrėkime plačiau, ne tik į vienerių metų perspektyvą.
Nuo naujųjų gyventojai taip pat skundžiasi pabrangusiu alkoholiu ir cigaretėmis. Kainos kilstelėjo irgi dėl padidėjusio akcizo. Visi akcizai irgi yra tam tikri nuodėmės mokesčiai. Brangiau mokame už tai, kas mus nuodija ir kas aplinką teršia. Kuro išvengti praktiškai neįmanoma, jis yra visur ir jo niekaip iš prekių kainos neišimsi. O alkoholis ir cigaretės nėra būtini dalykai. Tai – pasirinkimas. Akcizai kilo ir kils, taip jau yra sudėliota. Pagrindinis siekis yra keisti žmonių įpročius. Kad jie daugiau judėtų, atsisakytų žalingų įpročių.
