Sumanė pavogti, o paskui grąžinti
A. J. apšvarino namą Juodupėje: lyg savo išsinešė E. J. nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Ideapad“, išorinę bateriją, laidinę kompiuterio pelę „Westrom“. Nukentėjusiajai padaryta 270 eurų turtinė žala.
Kaltinamais A. J. kaltę pripažino visiškai, dėl savo poelgio gailėjosi. Jis paaiškino, kad kovo 26-osios rytą Juodupės miestelyje susitiko pažįstamus L. G. ir Ž. G. Nusipirko alkoholio ir jį vartojo. Apgirtusi trijulė nesiliovė – sumanė įsigyti dar svaigalų, tačiau nebeturėjo pinigų. A. J. pasakojo sugalvojęs nueiti pas E. J. ir E. P. į jų namus. Iš pradžių tikėjosi gauti ten dar išgerti, tačiau… Namo durys buvo nerakintos, tad užėjo vidų. Viduje tik E. sūnų. Supratęs, kad išgerti negaus, sugalvojo paimti nešiojamąjį kompiuterį ir jį kam nors parduoti. Šalia rado ir išorinę bateriją, ją taip pat paėmė. Tuo metu, kai paėmė šiuos daiktus, Ž. ir L. jau buvo išėję iš namo į lauką, tačiau to tiksliai nepamena. Esą pavogti svetimą turtą sugalvojo jis vienas, draugai apie tai nežinojo.
Vogtų daiktų jam parduoti nepavyko, tad parsinešė namo. Kai išsiblaivė, pasakojo A. J., jam pasidarė gėda dėl tokio poelgio ir norėjo kompiuterį grąžinti. Tačiau pats neišdrįso. Nunešė savo mamai ir paprašė tai padaryti už jį. Jai daugiau nieko nepasakojo. Kur dingo išorinė baterija, nežino, spėja, bus pametęs benešdamas neblaivus.
Pretenzijų neturėjo
Nukentėjusioji E. J. pasakojo, kad vagystę pastebėjo iškart grįžusi namo, nes vienas iš kambarių buvo sujauktas, išvartyti daiktai. Tuo metu, kai užsuko nekviesti svečiai, namuose buvo jos mažametis sūnus M. J. Šis ir papasakojo, kad buvo užėję penki ar daugiau vyriškių. Tai L. G., T. G., Ž. G., A. (pastarojo pavardės mažametis nežinojo) ir dar vienas asmuo. Vaikas paaiškino, kad šie vyriškiai žengė tiesiai į kambarį, ten išvartė daiktus ir pasiėmė tai, ko jiems prireikė. Šiuos vyrus vaikas pažino, nes anksčiau jie lankėsi jų namuose. Moteris minėtus asmenis pažįsta, kodėl jie taip pasielgė, nežino, pastaruoju metu ji su šiais asmenimis nebendravo, konfliktų nebuvo, skolų neturėjo.
Nukentėjusieji tvirtino, kad A. J. nešiojamąjį kompiuterį ir pelytę grąžino, dėl to pretenzijų jam neturi. Išorinės baterijos, kurios vertė yra 60 eurų, neatgavo. Su A. J. sutarė, kad šiuos pinigus jai grąžins. Daugiau niekam jokių pretenzijų moteris neturėjo.
Gelbėjo mama
Liudytoja M. V. pasakojo, kad jos sūnus A. J. atnešė jai nešiojamąjį kompiuterį ir paprašė, kad jį perduotų E. J. Kodėl, jis nepaaiškino. Moterį, beeinančią E. J. namų link, sustabdė policijos pareigūnai. Moteris pasakojo, kad sūnus su ja nuolat negyvena, o apie save nieko nepasakoja. Jis niekur nedirba ir nesimoko, dažnai vartoja alkoholį. Apie tai, kad iš E. J. namų pavogtas kompiuteris, ji sužinojo iš Juodupės miestelio gyventojų. Šie minėjo, jog A. J. galimai dalyvavo vagystėje.
Broliai liudijo nežinoję
Liudytojas L. G. pasakojo, kad su broliu Ž. G. Juodupėje vartojo alkoholį, vėliau sutiko A. J. Visi trys išgėrinėjo, kol pritrūko alkoholio. Tuomet A. pasiūlė nueiti pas žmogų, kur esą gaus svaigalų arba pasiskolins pinigų. Visi trys buvo stipriai apgirtę. Visi trys ir nuėjo. Jis su broliu esą stovėjo lauke ir laukė, kol A. grįš. Tuomet autobusu išvažiavo į Rokiškį, kur toliau vartojo alkoholį. Apie tai, kad yra dingęs kompiuteris, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Ar A., užėjęs į namą, kažką iš jo paėmė ar būdamas viduje su kažkuo bendravo, jis nežino, nematė.
Liudytojas Ž. G. teigė, kad A. visą laiką vaikšto su nešiojamąja kuprine, tą dieną taip pat turėjo kuprinę. Tad ar ką nors jis išsinešė iš to namo, nežino ir neklausė, o A. nieko ir nesakė. Apie tai, kad yra pavogtas kompiuteris, Ž. G. ir sužinojo tik iš policijos pareigūnų.
Dienas leis Šiaulių kalėjime
Teismo nuomone, A. J. kaltė visiškai įrodyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Prokurorė prašė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu – pripažinti A. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 5 d., ir skirti jam 42 parų arešto bausmę.
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taigi A. J. Šiaulių kalėjime teks praleisti 28 paras.
Parenkant bausmės dydį atsižvelgta, kad A. J. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis teistas, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę, administracine tvarka baustas, nedirbantis.
A. J. įsipareigojo žalą atlyginti.
Jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turėjo teisę per 14 dienų paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
