Gyvenkit kaip norit

Turbūt visi sutiks, jog valdžia turi rūpintis bendruoju gėriu: viešąja tvarka, medicina, socialiniu žmonių saugumu ir taip toliau. Į tą „taip toliau“ telpa ir stovėjimo vietų automobiliams įrengimas. Tik tų automobilių daugėja taip greitai, kad valdžia nespėja. Išnuomoti teritoriją aplink daugiabučius tų daugiabučių namų savininkų bendrijoms atrodo saliamoniškas sprendimas. Iš vienos pusės, valdžia atsikrato problemų, rūpesčių ir tam tikrų pareigų: tvarkyti teritoriją, ją prižiūrėti, tvarkyti infrastruktūrą ir panašiai. Belieka išdavinėti leidimus, ką valdžia puikiai moka. Iš kitos pusės žmonėms suteikiama iniciatyvos ir veikimo laisvė: darykite viską, kas neprieštarauja įstatymams, potvarkiams ir valdžios leidimams. Tik ar iki šiol kas nors varžė tas laisves? Teoriškai kiekvienas pasodintas gėlynas ar medelis prie namo turėtų būti suderintas su valdžia, tai yra aplinkos specialistais, architektais ir panašiais. Tik ar kas tai prisimena? Prie savo laiptinių ir po langais kiekvienas sodina tą, ką sugalvoja, ir tvarkosi taip, kaip jam atrodo gražiau. O valdininkai nelabai kreipia į tai dėmesį, nes turi svarbesnių darbų. Žodžiu, vieni daro, kaip nori, o kiti geranoriškai nemato. Nesakau, jog tai blogai. Mano galva, kuo mažiau valdžia kišasi į žmonių reikalus, tuo laimingesni tie žmonės.

Žinia, mašinų stovėjimo aikštelė – ne koks nors gėlių darželis. Jai reikia daugiau derinimų ir leidimų, daugiau pinigų įrengimui. Ir čia įvyksta tokie gražūs mainai. Valdžia nenori leisti pinigų, kuriuos suneša žmonės, tai yra, mokesčių mokėtojai, bet mielai išdavinėja leidimus, už kuriuos dar ir šiek tiek sumokama. Tai yra, išlaidos užkraunamoms piliečiams, o valdžiai lieka tik pajamos. Na, dar rūpestis išduoti leidimą.

Vietinės valdžios, galima sakyti, to išmoko iš aukštesnių. Juk ne vieną kartą savivaldybės skundėsi, jog joms nuleidžiamos/perleidžiamos funkcijos ar atsakomybės, o papildomų lėšų įgyvendinimui neskiriama. Skundėsi, kol nesuprato, jog tai genialus sprendimas. Dar genialesnis būtų išnuomoti visą rajoną kokiam stambiam verslininkui ir gyventi iš nuomos pinigų. Bėda tik ta, kad nuomos kaina gali nepadengti savivaldybės valdininkų algų.

Jei pažvelgtume iš istorinės pusės, tai čia nieko naujo. Iš pradžių į laisvę buvo paleisti vergai: „Gyvenkit kaip norit, tik mokesčius mokėkit.“ Vėliau panašiai pasielgta su baudžiauninkais. Ir kiekvienu atveju tai davė stebėtinus rezultatus. Paleidus į laisvę vergus suklestėjo žemės ūkis, o atleidus baudžiauninkus (dažnu atveju netgi be žemės) pradėjo sparčiai vystytis pramonė, nes dauguma tų bežemių suplūdo į miestus. O vergvaldžiams ir žemvaldžiams atpuolė rūpestis dėl jiems priklausančio „gyvojo inventoriaus“ maitinimo ir sveikatos, atsirado daugiau laiko menams.

Gal aš čia šiek tiek supaprastinau viską. Betgi valdininkų sugebėjimas išsisukti nuo darbo kartais kelia nuostabą. Štai anądien žiūriu: savivaldybės administracijos kvietimas teikti sportininkus metų apdovanojimams. Pakraipiau galvą: o tai patys valdininkai mėnuly gyvena, kad nežino, kas ir kiek reikšmingai prisportavo per metus? Betgi paskui prisiminiau, kad ir mero padėkų nusipelniusius parenka bendruomenės, įstaigos, organizacijos, o ne savivaldybės administracija. Ji ir meras tik užrašo gražias padėkas, jas įteikia ir spalvotai nusifotografuoja. Tai be reikalo kraipau tą savo galvą. Bet tokiu atveju išeina, jog ne meras ir ne administracija kalti, kad mūsų olimpiniai medalininkai iki šiol deramai nepagerbti, o tie, kas nepristatė jų garbės piliečių ar dar kokiems reikšmingiems vardams?

Tiesa, ne visos valdžios taip lengvabūdiškai leidžia žmonėms gyventi laisvai ir nepriklausomai. Girdžiu anądien, kad jau kėsinamasi privačias medicinos įstaigas „atjungti“ nuo valdiškų pinigų, nors valstybinės medicinos įstaigos dešimtis metų nesusitvarko su eilėmis, o kiekviena nauja valdžia kėsinasi šią problemą išspręsti. Bet tai jau kita tema.