Augalai nebesusivokia, kas darosi
„Ne, taip stipriai klimatas dar nepasikeitė – pupos nepakeltų žiemos. Šį rudenį sėjau jas žinodamas, kad šis augalas kaupia azotą – pavasarį mažiau reikės tręšti pasėlius. Trąšų kaina stipriai didina išlaidas, todėl nusprendžiau išbandyti šį metodą. Turėtų pasiteisinti“, – „Gimtajam…“ sakė Kalvių ūkininkas Jonas Venslovas.
Lapkričio viduryje laukas dar žaliavo. Gegužės mėnesį šalčiau buvo.
„Tokios įdomios vasaros, kokia buvo praėjusi, nepamenu: tris savaites trukusios pavasario šalnos, lietaus stygius, o paskui nesibaigiančios liūtys net ir augalams neleido susivokti, kas vyksta. Gegužę sėtos pupos augo didelės kaip niekad, o derlingumas mažesnis: prikuldavę 3,5 tonos iš hektaro, bekūlėme 2,5. Ir nesuprasi, kodėl pupa žymiai mažiau augino ankštarų: tikėtina, lietus išplovė žiedadulkes. Toks ir derlius: tona mažiau iš hektaro. Jei ir kita vasara tokia bus, nieko nebeliks“, – kalbėjo ūkininkas.
Kultūrų drėgnumas – dar vienas rekordas
Keista vasara lėmė kultūrų drėgnumą. „Kada taip buvo? Šiųmečių pupų drėgnumas siekė 24–28 proc., kai pernykščių – 16. Ūkis turi džiovyklą, todėl pasiekti bazinį drėgnumą, sakytum, pigiau.
Tačiau patys išdžiovinome tik dalį pupų derliaus: kai paskaičiuoji, kiek kainuoja elektra, kuras, o dar žmogus džiovykloje turi dirbti. Pati džiovykla irgi „nešiojasi“: dyla sraigtai, ventiliatoriai, guoliai… Per parą išdžiovini tik 14–15 tonų – menką derliaus dalį, o kainuoja daug“, – pasakojo J. Venslovas.
Ir išvežė ūkis pupas į elevatorių, nors ir čia labai nepigu: nudžiovinti vienos tonos 1 proc. kainuoja 7,5 Eur. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Latvijoje šie įkainiai mažesni 22 proc. Pigiau ir Lenkijoje. Bet, panašu, kol kas nerasta būdų, kurie galėtų solidarizuoti žemdirbius ir elevatorių savininkus. Iki kito sezono gal ir rasis.
Savo kultūrų į arbūzus nekeis
Aldonos ir Jono Venslovų ūkis augina grikius, pupas ir kviečius. Grikių planuojamo derlingumo nebepasiekiama jau ketveri metai. Ar to priežastis klimato kaita? Gal jau pats metas keisti vienas kultūras kitomis, labiau atspariomis šiltėjančioms ir ilgėjančioms vasaroms?
Ūkininkas J. Venslovas šmaikštauja: „Jau daug metų auginu šias kultūras ir į arbūzus jų nekeisiu. Taip greitai neišmoksi jų auginti.“
Anot ūkininko, grikiams reikia normalios, šiltos vasaros. Jei pastarieji metai demonstravo ryškiausius klimato kaitos požymius, tai žemdirbiai pirmiausia juos ir pajuto. Sausros, liūtys veikia dirvožemį, mažina humuso – organinių medžiagų – kiekį dirvoje, ši tampa nebe tokia dosni – visa tai veikia ekonominius ūkininko rodiklius.
„Ieškome sprendimų. Keičiu grikių sėjimo technologiją. Tiesa, kalbėti apie ją dar per anksti: rezultatai bus tik kitąmet – tada ir pašnekėsim“, – žadėjo ūkininkas, per dešimtmetį nė kiek nesuabejojęs neariminės žemdirbystės principu ir liekantis ištikimu savo ūkio tradicinėms kultūroms, nors šiemet jos ir nuvylė.
Kukurūzų auginama vis daugiau
Kaip „Gimtajam…“ sakė Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė, kukurūzų auginama vis daugiau: 2015 m. šios kultūros plotai siekė 234,91, 2024 m. – 848,56, 2025 m. – 1 221 ha. Pareiškėjų auginti kukurūzus buvo atitinkamai 17, 50 ir 74. Iki šių metų niekas rajone neaugino sorų, o šiemet vienas ūkininkas jomis užsėjo 1,3 ha.
Kaip keičiasi daržinės kultūros? Kokių naujų šilumamėgių kultūrų deklaruoja rajono ūkininkai? Gal daugėja arbūzų augintojų?
J. Jasiūnienė teigia, kad tarp galimų deklaruoti kultūrų arbūzams nėra atskiro kodo: jie pakliūva į grafą „kitos daržovės“. Tad dar sunku apibūdinti, kaip keičiasi rajono sodininkystės ir daržininkystės tradicijos.
Rita Briedienė
