Nepavyks neužduoti to paties klausimo kaip ir tavo bičiulei Ievai: kaip užgimė noras bėgti maratoną?
Bėgioti pradėjau vos prieš trejus metus, kai, jau išsikraustydama iš Londono, savo gatvėje pamačiau maratono bėgikus. Tą rytą dariausi kavą ir išgirdau didžiulį šurmulį, sklindantį iš Woolwich gatvės. Priėjusi prie lango buvau nustebinta nesibaigiančios bėgikų minios. Maratoną bėgo visi: jauni, seni, įvairiausių sudėjimų ir fizinio pasirengimo žmonės. Iš gatvės sklido be galo įkvepianti energija – tiek iš bėgikų, tiek iš didžiulės minios, susirinkusios palaikyti pasiryžusiųjų įveikti tokį atstumą. Prie lango praleidau daugiau nei valandą – negalėjau atsigrožėti žmonių ištverme, bėgančių už save, savo artimuosius ar pasirinktą labdaros fondą. Tą dieną nusprendžiau: vieną dieną šį maratoną nubėgsiu ir aš.
Turbūt nebūna taip, kad užsinorėjai ir ėmeisi maratono? Pirmiausia turi mėgti bėgimą?
Esu žmogus, kuriam patinka siekti tikslų. Tuo metu, kai nusprendžiau pradėti bėgioti, dirbau labai intensyviu tempu ryšių su visuomene agentūroje Londone ir jaučiausi, lyg visas mano laikas būtų praleidžiamas darbe. Supratusi, kiek pastangų ir dėmesio atima darbas, nusprendžiau: man reikia išsikelti tikslą, kuris priverstų dalį laiko skirti sau. Kadangi žinojau, jog vieną dieną norėsiu bėgti Londono maratoną, užsirašiau į pusmaratonį Ispanijoje, kurį nubėgau vos po devynių mėnesių nuo treniruočių pradžios. Bėgimas yra gana monotoniškas sportas, kurio metu dirba ne tik kūnas, bet ir galva. Laikui bėgant jis labai greitai tapo laiku apmąstymams, savirefleksijai ir planavimui – to man tuo metu labai trūko.

Ar tiesa, kad ne kiekvienas norintis patenka į Londono maratoną?
Tikrai taip! Į Londono maratoną patekti galima dviem būdais: bėgant su pasirinktu labdaros fondu, kuriam dažnai reikia surinkti kelis tūkstančius svarų, arba teikiant paraišką burtų traukimui. Burtų traukime dalyvaujantys bėgikai dažnai laimę bando septynerius ar aštuonerius metus iš eilės. Man laimė nusišypsojo gana greitai – vietą maratone gavau vos po trečio karto! Šiais metais paraišką teikė rekordinis skaičius bėgikų, įskaitant ir daugelį mano draugų. Tik vienas iš penkiasdešimties dalyvių gavo teisę bėgti, todėl buvau be galo nustebusi ir laiminga, kad viena jų buvau aš. Nors vieta maratone man buvo garantuota, savo iniciatyva ėmiausi ir lėšų rinkimo endometriozės fondui – norėjau, kad mano bėgimas būtų ne tik apie mane, bet ir apie daugelį moterų, kenčiančių nuo šios ligos.
Kas būdinga Londono maratonui?
Londono maratonas yra vienas didžiausių ir prestižiškiausių bėgimo renginių pasaulyje. Jis priklauso elitinei „Abbott World Marathon Majors“ serijai, kurią sudaro septyni garsiausi pasaulio maratonai: Bostono, Niujorko, Čikagos, Berlyno, Tokijo, Sidnėjaus ir Londono. Londono maratonas dažnai išskiriamas kaip smagiausias ir unikalią atmosferą turintis bėgimo renginys. Jis garsėja neįtikėtinu žiūrovų skaičiumi ir palaikymu, net vadinamas neoficialiu „kostiumų vakarėliu“. Šiais metais mačiau bėgikų, persirengusių fėjomis, telefono būdelėmis, gaisrininkais, kosmonautais, raganosiais… Aš bėgau už endometriozės labdaros fondą, todėl vilkėjau kostiumą su „vulva“ ir „endo awareness“ užrašu. Londono maratonas taip pat garsėja rekordais. Šiemet jis oficialiai pripažintas didžiausiu kasmetiniu vienos dienos lėšų rinkimo renginiu pasaulyje – surinkta net 87,5 mln. svarų sterlingų. Užfiksuotas ir Gineso rekordas – daugiausia finišavusiųjų maratone (apie 59 830 bėgikų).
Kelintas Jums buvo šis maratonas?
Šis maratonas man buvo pirmas ir tikrai ne paskutinis.
Kaip organizmas reaguoja į tokius krūvius?
Šis maratonas buvo vienas sunkiausių iššūkių, kokius esu įveikusi gyvenime. Kaip ir daugeliui bėgikų, fizinis krūvis yra tik dalis iššūkio. Daug didesnė jo dalis – gebėjimas susidoroti su savo mintimis, nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir tikėti savimi net tada, kai kūnas nori sustoti. Nors bėgimas reikalavo daug fizinės ištvermės, jis padėjo geriau pažinti save ir sustiprino pasitikėjimą savo gebėjimais.
Ar turėjote palaikymo komandą?
Nors Londono maratoną bėgau tarp nepažįstamųjų, nė sekundei nesijaučiau viena. Susipažinau su daugybe žmonių, dalijomės tikslais ir motyvacija, girdėjau įkvepiančių istorijų. Taip pat sutikau žmonių, atpažinusių mano pasirinktą labdaros fondą, ir pasidalijusių savo artimųjų patirtimis. Mane palaikė Londone gyvenantys ir iš Lietuvos atvykę draugai – jie pasitiko net keliose trasos vietose su plakatais ir šūksniais.
Ar buvote susipažinusi su trasa?
Londoną pažįstu gana gerai, nes čia praleidau net penkerius metus, o didžioji dalis trasos buvo ne kartą matyta ir gerai pažįstama. Buvo be galo smagu ir gera bėgti pro savo senuosius namus, universitetą bei garsiausias ir gražiausias Londono vietas. Nepaisant to, kad visas šias vietas labai gerai pažinojau, buvau labai nustebusi tuo, kaip jos pasikeitė maratono dieną. Minios žmonių ties kiekvienu kilometru, marios juokingų ir palaikančių plakatų bei „pop-up“ scenos su chorais, muzikinėmis grupėmis, DJ ir šokėjais. Mano ne kartą mintas gatves maratonas transformavo į tikrą festivalį.

Aštuonerius metus gyvenate užsienyje. Kur ruošėtės maratonui?
Jungtinėje Karalystėje gyvenu jau aštuonerius metus, neskaitant vienerių metų, praleistų Ispanijoje, o pastaruosius dvejus – Edinburge, kur ir ruošiausi maratonui. Edinburgas pasižymi gana kalvotomis trasomis bei vėjuotu ir vėsiu oru, tuo jis labai skiriasi nuo Londono. Šiame mieste ruoštis maratonui buvo be galo smagu, nes čia pilna gamtos kampelių, įskaitant Edinburgo centre esantį Holyrood parką ir jo Solsberio uolas. Didžiąją dalį laiko praleidau treniruodamasi būtent ten bei per miestą nusidriekusiais pėstiesiems ir dviratininkams skirtais takais, kurie XIX a. buvo nutiesti ant senų geležinkelio bėgių linijų, o dabar yra apsupti medžių ir žalumos. Kadangi ruošdamasi maratonui keletą kartų keliavau, bėgioti teko ir Londone, Budapešte, Vilniuje bei Rokiškyje žiemos metu.
Papasakokite apie savo darbą.
2022-aisiais aukščiausiais įvertinimais (1st class degree) baigiau ryšių su visuomene ir komunikacijos bakalauro studijas Grenvičo universitete, Londone. Nors baigusi universitetą dirbau pagal specialybę, beveik prieš trejus metus nusprendžiau praplėsti savo žinias ir pasukti į startuolių pasaulį. Šiuo metu dirbu jauname Edinburgo startuolyje, kur esu atsakinga už komunikaciją, pardavimus, verslo plėtrą, klientų aptarnavimą bei tvarumo iniciatyvas. Kitas mano karjeros žingsnis, kurį planuoju dabar, yra persikraustymas atgal į Londoną ir tolimesnės savęs paieškos startuolių, tvarumo bei meno kontekste.
Ar sunku įgyti britų pasitikėjimą?
Kadangi tiek Edinburgas, tiek Londonas yra labai multikultūriški miestai, esu dirbusi su britais, airiais, prancūzais, indais, amerikiečiais, turkais bei daugelio kitų kultūrų ir šalių žmonėmis. Šiuose miestuose gyvenantys britai yra labai atviri ir draugiški, o jų pasitikėjimą įgyti yra taip pat lengva, kaip ir kitų šalių žmonių.
Ar gyvenimas Jungtinėje Karalystėje Jus kažkaip pakeitė?
Kadangi Jungtinėje Karalystėje pradėjau gyventi būdama aštuoniolikos, manau, kad ši šalis turėjo didelę įtaką mano brendimui. Tačiau norėčiau paminėti, kad didmiesčių, o ypač Londono, kultūra, kurioje praleidau pirmuosius penkerius metus, labai skiriasi nuo to, ką mes tradiciškai vadiname britiška kultūra. Šis miestas yra viso pasaulio kultūrų ir tradicijų kratinys, sukuriantis unikalią atmosferą ir išskirtinį gyvenimo būdą, kuris tik iš dalies atspindi tradicinius, su britais asocijuojamus dalykus. Labai džiaugiuosi, kad man, kaip jaunam žmogui, teko užaugti apsuptai skirtingų kultūrų, virtuvių, meno bei be galo atvirų, įdomių, kūrybiškų ir ambicingų žmonių.
Kokie Jūsų tolimesni bėgimo planai?
Kol kas tikslių tikslų neapsibrėžiau, bet žinau, kad ir toliau bėgiosiu bei dalyvausiu varžybose. Šie renginiai kartu yra ir puiki priežastis aplankyti naują šalį ar miestą, o ateityje juose norėčiau bėgti kartu su draugais.
Ar pasiilgstate Rokiškio?
Labiau nei paties miesto pasiilgstu Rokiškyje esančios šeimos, o ryškiausius prisiminimus čia kuriu kiekvienais metais. Būna be galo smagu per šventinį laikotarpį susitikti su draugais, grįžusiais į gimtąjį miestą pasisvečiuoti, pasidalyti su jais metų įspūdžiais, pasiekimais ir ateities planais.
Rita BRIEDIENĖ









































