Nuo kūdikystės
Gimė V. Jakubonis Vilniuje. „Mano tėvai mane, trijų mėnesių kūdikį, atvežė į Kaluciškių kaimą, šalia Vazajaus ežero. Gyvenau pas senelius, pusiaukelėje tarp Duokiškio ir Jūžintų (1964 m. mama baigė Jūžintų mokyklą). Senelių kaimą prisimenu tik iš geriausios pusės. Ten gyvenau iki tol, kol atėjo laikas į pirmą klasę. Labai nustebau, kad prieš rugsėjo 1 d., o tai buvo 1976-ieji, tėvai nusprendė mane išsivežti į Vilnių. Nes, matai, jau „čėsas“ eiti į mokslus. O aš maniau, gal mane leis į Jūžintų mokyklą arba į Lukštų. Po to visas vasaras praleisdavau Kaluciškių kaime. Jame tuo metu buvo devynios sodybos“, – pasakojo V. Jakubonis.
Išlikę Nunu prisiminimai
Jau tuo metu Kaluciškių kaime Vaidoto amžiaus vaikų nebuvo, tad jam tekdavę bendrauti su gerokai vyresniais. Be to, jį augino promočiutė Marijona Paunksnienė, kilusi iš Ščiūrio kaimo, įsikūrusio kitoje Vazajaus ežero pusėje ir priklausiusio Utenos rajonui. Matyt, ji buvo griežtoka, dažnai Vaidotui kartodavusi: „Nu nu nu“. Jis ją ir ėmė vadinti Nunu. Nelietuviškas, bet skambus vardas. Nunu buvo 1881-ųjų gimimo. Pabarti Vaidotą reikėdavę, kad pirštų į pieną nekištų, jungiklio priemenėje neliestų. Palaidota ji Jūžintų kapinėse.
Romo Dusto asmeninio archyvo nuotr.
Tikėjimas ir blaivybės sąjūdis
Tikybos V. Jakubonį mokęs kunigas L. Nėniškis su Vaidoto močiute buvo Pavasarininkų draugijos nariai. Vaikas augo tikinčiųjų apsuptyje. „Pasirinktu keliu ir einu“, – „Gimtajam…“ sakė buvęs Kaluciškių kaimo vaikas, dabar – Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas, vadovaujantis organizacijai jau antrą kadenciją, t. y. nuo 2018 m. sąjūdžio kongreso, taip vadinamo suvažiavimo. V. Jakubonis baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, iki šiol su dėmesiu prisimena socialinių mokslų daktarę, profesorę Giedrę Kvieskienę. Šiuo metu jos dirba priklausomybių konsultantu.
Sąjūdžio veikla šiandien
„Motiejaus Valančiaus sąjūdis nuo 1858-ųjų vis dar turi veiklos?“ – teiravomės. „Žinoma, turi, – sakė V. Jakubonis. – O šie, 2026-ieji, Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais. Sąjūdis įsikūrė 1981-aisiais. Tiesa, iki 1989 metų rugsėjo jis veikė kaip klubas, nes okupacinė valdžia neleido sąjūdžio registruoti. Šiuo metu yra Vilniaus, Marijampolės skyriai. Šie net turi registraciją Registrų centre. Skyriai yra Kaune bei Šiauliuose. Be to, per visą Lietuvą yra likusių pavienių narių.
Išsibarstę valančiukai
Dar yra ir valančiukų kuopos Skuodo rajono Mosėdžio, Šiaulių rajono Ginkūnų, Lazdijų rajono Šventežerio bei Telšių rajono Varnių miesteliuose. Kažkada valančiukai buvo pasklidę po visą Lietuvą, bet, jei jų vadovas pedagogas išeina į pensiją, užsidaro ir kuopelė.
O kaip Rokiškis?
„Per pastaruosius 20 metų Blaivybės sąjūdžio Rokiškyje nebuvo. Ar buvo jis kada nors anksčiau, reikėtų ieškoti archyvuose. Rokiškyje yra Anoniminių alkoholikų klubas, bet tai visai kas kita ir su Blaivybės sąjūdžiu neturi nieko bendra“, – sakė V. Jakubonis.
Gal atsilieps žmonių, menančių Valančiaus blaivybės sąjūdžio Rokiškio kuopą?
Rita BRIEDIENĖ
