Siūlė mokytis italų
„Šiais mokslo metais turime 15 šeštos klasės mokinių. Iš jų mokytis rusų kalbą pasirinko 9, vokiečių – 6 mokiniai. Praėjusiais mokslo metais šeštoje klasėje buvo 22 mokiniai. Iš jų 16 rinkosi vokiečių kalbą, 6 – rusų“, – sakė Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktorė Loreta Grochauskienė. Ji teigė, kad gimnazijoje dirba dvi mokytojos, kurios gali mokyti vokiečių kalbos, o rusų kalbos mokytoja – tik viena.
Išskirtinis dalykas Kamajuose yra tai, kad praėjusiais mokslo metais mokiniams siūlyta rinktis italų kalbos būrelį. „Mat įpusėjus mokslo metams, kai jie jau buvo pasirinkę antrąją užsienio kalbą, suradome mokytoją specialistę, galinčią vaikus mokyti italų kalbos. Bet… neatsirado norinčiųjų. Vyresniųjų klasių mokiniai gali rinktis lotynų kalbos modulį. Jį prieš kelerius metus buvo pasirinkę mokiniai, kurie ruošėsi studijuoti mediciną bei farmaciją“, – sakė L. Grochauskienė.
Kitų kalbų niekas nepageidavo
Anot Obelių gimnazijos direktorės Neringos Ragelienės, 12 šeštokų šiemet pasirinko mokytis rusų kalbą, 6 – vokiečių. Direktorė sakė, jog pasirinkimas siūlomas pagal turimus mokytojus, noro mokytis kitų kalbų nėra girdėję nei iš tėvų, nei iš mokinių. Kodėl daugiau renkasi rusų kalbą, apklausos gimnazijoje niekas nedaro. „Baigiantis penktos klasės mokslo metams tiesiog paklausiame tėvų ar globėjų, kokią užsienio kalbą jų vaikas mokysis nuo šeštos klasės“, – sakė N. Ragelienė.
Nori, bet neranda
Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos direktorė Saulė Kazinavičienė prieš metus ieškojo ispanų kalbos mokytojo, tačiau tokio neatsirado. „Ieškom, nes norime įvesti dar vieną pasirenkamąją kalbą, be rusų ir vokiečių“, – sakė tuomet S. Kazinavičienė. Tačiau rajone nėra nei prancūzų, nei ispanų kalbų specialistų. Anot direktorės, anksčiau prancūzų kalba buvo dėstoma J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje, tačiau, specialistei išėjus į pensiją, mokymas baigėsi. Progimnazijos direktorė apie ispanų ar prancūzų kalbų dėstymo patirtį su kolegomis kalbėjosi mokytojų forume – ir kitos miestų mokyklos, esančios ne sostinėje, susiduria su panašiomis problemomis.
Kokios kalbų mokymosi tendencijos progimnazijoje šiandien? Direktorės pavaduotoja ugdymui Edita Danienė pateikė duomenis, pagal kuriuos gerokai daugiau vaikų renkasi mokytis rusų kalbą.
Mokinių antros užsienio kalbos pasirinkimai:
2025–2026 mokslo metais vokiečių kalbą mokytis pasirinko 17 mokinių, rusų – 29 mokiniai.
2024–2025 mokslo metais vokiečių kalbą pasirinko 19 mokinių, rusų – 29 mokiniai.
2023–2024 mokslo metais vokiečių pasirinko 24 mokiniai, rusų – 26 mokiniai.
„Norėtume mokykloje pasiūlyti ir kitų užsienio kalbų, bet norinčiųjų mokyti ispanų, prancūzų ar kitą kalbą neatsiranda“, – sakė pavaduotoja.
Irena Lašienė: „Specialistų trūkumas neleidžia tenkinti mokinių poreikių“
Į keletą klausimų apie kalbas atsakė Juozo Tūbelio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irena Lašienė.
– Mūsų žiniomis, šiemet vienoje šeštokų klasėje dvidešimt vaikų rinkosi mokytis rusų kalbą, aštuoni – vokiečių, ar tokie pat skaičiai ir kitose šeštose klasėse?
– Patikslinus skaičius, vienoje šeštoje klasėje šiais mokslo metais rusų kalbą mokytis pasirinko 19 mokinių, likusieji 9 mokiniai (32 proc. šios klasės mokinių) – vokiečių. Kitose šeštose klasėse didesnis procentas moksleivių mokosi rusų kalbą. Šiemet vokiečių pasirinko 27 proc. mokinių, likusieji 73 proc. šeštokų mokosi rusų.
– Palyginkite tendencijas su ankstesniais metais, kaip jos kinta vienos ar kitos kalbos labui?
– Nuo praėjusių mokslo metų išplitus idėjai atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokymo Lietuvos mokyklose ar jį pristabdyti, vis mažiau mokinių renkasi rusų kalbą. 2024–2025 m. m. šią kalbą rinkosi 69 proc. šeštokų, o 2023–2024 m. m. šios kalbos mokėsi 10 proc. daugiau (79 proc.) šeštos klasės mokinių.
– Kodėl, Jūsų nuomone, tiek daug mokinių renkasi mokytis rusų kalbą?
– Dauguma mokinių renkasi rusų, nes šiuo metu dėl įvairesnių užsienio kalbų specialistų trūkumo mokykloje, progimnazijoje besimokantiems mokiniams galime pasiūlyti rinktis antrąją užsienio kalbą tik iš dviejų – rusų arba vokiečių. Anglų kalbą visi mokiniai mokosi kaip pirmąją. Tėvai pageidautų, kad vaikai būtų mokomi ir kitų Europos kalbų, tačiau specialistų trūkumas neleidžia tenkinti mokinių poreikių.
– Kamajų gimnazijoje pernai buvo pasiūlyta mokytis italų kalbos, gimnazija rado specialistą. J. Tumo-Vaižganto progimnazija ieško ispanų kalbos mokytojo. Ar J. Tūbelio progimnazijoje planuojama bent ateity mokyti ne tik vokiečių ir rusų kalbų? Daug kas sako, kad nė vienos šių dviejų mokytis nenori, tačiau nei prancūzų, nei ispanų, nei italų niekas nesiūlo?
– Kad galėtų išplėsti Europos kalbų pasiūlą, progimnazija siūlo užsienio kalbų mokytojams įgyti papildomų dalykinių kompetencijų dalyvaujant Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamame projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ 2024 metais prašymą studijuoti ispanų kalbą teikė anglų kalbos mokytoja, tačiau jis nebuvo patenkintas, nes pirmumas į užsienio kalbų mokomųjų dalykų modulių studijas buvo teikiamas rusų kalbos mokytojams. Šiais metais paraišką studijuoti ispanų kalbą pateikė rusų kalbos mokytoja. Kadangi ir šiais metais ispanų kalbos studijų prioritetas išlieka rusų kalbos mokytojams, manome, kad atrankos rezultatai bus palankūs ir, mokytojai įgijus papildomų kompetencijų, galėsime siūlyti mokiniams rinktis antrąją užsienio kalbą ne iš dviejų, bet iš trijų.
– Kalbų specialistų trūkumas – provincijos problema?
– Taip.
GR ir asmeninio archyvo nuotr.
