Ar JST savanorių gali tikėtis bet kuri šalies ligoninė?
JST savanorių negali priimti bet kuri panorėjusi įstaiga. Norinti tai daryti organizacija turi išreikšti bendradarbiavimo iniciatyvą ir pereiti akreditacijos procesą, kurio metu vertinama, ar ji yra tinkama ir pasirengusi priimti savanorius. Kiek man žinoma, Lietuvoje ne visos gydymo įstaigos yra įsitraukusios į šią veiklą. Panašiai ir su savanoriais – į JST programą nepatenka kiekvienas norintis. Atranka vykdoma centralizuotai: jaunuoliai registruojasi elektroninėje sistemoje, kai skelbiamas kvietimas, paprastai du kartus per metus.
Šiuo metu turite tris savanorius. Kokia jų patirtis? Koks jų amžius?
Tai 17–18 metų moksleiviai. Ligoninę dažniausiai renkasi tie jaunuoliai, kurie svarsto savo ateitį sieti su medicina. Savanorystė – puiki galimybė jiems „pasimatuoti“ profesiją, nes savanoriai įtraukiami į kasdienį ligoninės darbą, tikrą, nepagražintą darbo realybę. Kiekvieną mėnesį organizuojame susitikimus, kurių metu aptariame jų veiklas, pasiekimus ir patiriamas emocijas. Džiugu, kad savanoriai yra motyvuoti, tikslo siekiantys jaunuoliai, kuriems patinka tai, ką jie daro, ir kurie noriai padeda ligoninės personalui.
Ar savanorius apgyvendina ligoninė? Ar jie rokiškėnai? Kuo apskritai ligoninė įsipareigoja JST?
Visi mūsų savanoriai buvo rokiškėnai, moksleiviai, todėl apgyvendinimo klausimų spręsti nereikėjo. Jei ateityje atsirastų savanorių iš kitų rajonų, sprendimų ieškotume kartu su savanorius koordinuojančia organizacija, kuri dalyvauja visame procese ir prižiūri jo eigą.
Priimdama savanorius, ligoninė įsipareigoja užtikrinti jiems savanoriškos veiklos vietą, padėti parengti veiklos planą, atitinkantį savanorio kompetencijas ir prasmingą tiek jam, tiek įstaigai, taip pat suteikti reikiamas priemones, supažindinti su specialybe, ugdyti ne tik profesines, bet ir bendrąsias kompetencijas.
Kokie savanorių įsipareigojimai?
Pasirašydami sutartį savanoriai įsipareigoja vykdyti savanorišką veiklą ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį ir ne mažiau kaip 240 valandų per šešis mėnesius. Sėkmingai baigę savanorystė, jie gauna 0,25 papildomo balo stojant į pirmosios pakopos studijas Lietuvoje. Savanoriai privalo atlikti jiems pavestas užduotis savo kompetencijos ribose, už jas atsiskaityti bei palaikyti nuolatinį ryšį tiek su priimančios įstaigos kuratoriumi, tiek su koordinuojančios organizacijos mentoriumi.
Kas ir kaip paskirsto savanoriams darbus ligoninėje?
Kadangi esu ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai ir savanorių kuratorė įstaigoje, paskirstyti darbus pavesta man. Pirmo susitikimo ir pokalbio metu išsiaiškiname savanorių lūkesčius, norus ir tikslus, o tuomet, radę bendrą sutarimą, paskiriame konkrečias veiklas.
Stengiamės taikyti savanorių rotaciją skirtinguose skyriuose, kad jie galėtų susipažinti su kuo įvairesne ligoninės darbo specifika, nes kiekvienas skyrius turi savų ypatumų.
Kuo toks bendradarbiavimas naudingas ligoninei? Juk galėtumėte apsieiti ir be savanorių.
Be savanorių tikrai galėtume apsieiti, tačiau jų buvimas suteikia papildomų rankų. Personalui tampa lengviau pasiskirstyti darbus – dalį funkcijų galima patikėti savanoriams, o darbuotojai gali susitelkti į kitus darbus. Pavyzdžiui, Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje savanoriai gali palydėti pacientą į rentgeno kabinetą ar nunešti kraujo mėginius į Laboratorinės diagnostikos skyrių. Tuo metu skyriaus personalas lieka savo darbo vietose ir tęsia darbus. Iš pirmo žvilgsnio tai nedideli veiksmai, tačiau jie reikšmingai prisideda prie sklandesnio darbo organizavimo ir yra didelė pagalba kasdienėje ligoninės veikloje.
Ne mažiau svarbu, kad galime suteikti savanoriams galimybę tobulėti, susipažinti su profesija ir apsispręsti dėl savo ateities. Stebėti, kaip per šešis mėnesius jie drąsėja, įgyja pasitikėjimo savimi ir įsilieja į kolektyvą, yra labai džiugu. Tuo pat metu bendradarbiavimas su jaunuoliais suteikia naujų patirčių ir mūsų personalui – jie mokosi perduoti žinias, ugdyti kantrybę, gerinti komunikaciją.
Taigi savanorystė naudinga abiem pusėms – jaunuoliai įgyja praktinių įgūdžių ir patirties, o ligoninė bei jos personalas gauna pagalbą kasdienėje veikloje ir galimybę tobulėti drauge su jaunimu.
Ar susiduriate su tokio bendradarbiavimo iššūkiais?
Džiaugiamės, kad kol kas didelių iššūkių patirti neteko. Turėjome ir turime motyvuotus, atsakingus jaunuolius, todėl bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.
Didžiausi iššūkiai buvo pačioje veiklos pradžioje, kol kolektyvas priprato prie šios naujovės. Šiandien savanoriai ligoninėje jau tapo kasdienybe.
Rita BRIEDIENĖ
