Kas tie „Miško ūsai“? Kodėl dirba kartu, o jų kiškučiai ridinėja Rokiškio sūrius? Kodėl matematika jų dėka nebus tokia baisi? Apie tai kalbamės su Ieva ir Sigitu.
Labiau apie Rokiškį
„Mes jau anksčiau turime išleidę du „Miško ūsų“ leidimus skirtingo amžiaus vaikams. Tai edukacinės matematinių uždavinių kortelės, kurių vienoje pusėje iliustracija, pateikianti uždavinio situaciją, kitoje – pats uždavinys. Kiekviena kortelė tai taip pat – atvirlaiškis, ne tik uždavinys. Sugalvojome, kad reikia produkto, kuris būtų labiau apie Rokiškį. Taip mintyse atsirado kiškiai, vėliau sūriai ir galiausiai, bendradarbiaujant su „Rokiškio sūriu“, viskas tapo labai rimta ir žaisminga „Kiškių sūrio gamykla“, – pasakoja Ieva.
Vis tiek apie matematiką
O viskas prasidėjo nuo to, kad visgi Rokiškis ir kiškis – neatsiejami. „Mintis, kad kažkur slapta egzistuoja ir ne mažesnė nei „Rokiškio sūris“ kiškių sūrio gamykla, užvaldė fantaziją ir pradėjome įsivaizduoti tuos kiškučius ritinėjančius sūrius. Bet, nemeluosiu, man visada viskas yra apie matematiką, todėl tikslas ją populiarinti, padaryti vaikams ne tokią baisią ir labiau žaismingą – vienas svarbiausių. Jei atsiverstumėt matematikos vadovėlį, ten nerasit spalvų ir nuotykių, ten viskas rimta. Norėjome visiškai kito efekto. Tokio, kad pažvelgę į uždavinį visi šypsotųsi. Kadangi tai jau trečioji „Miško ūsų“ dalis, drįstu sakyti – pavyko“, – sako autorė.
Prisidėjo ir disertacija
Sigitas žinojo, kad Ieva – matematinių knygų bendraautorė. Idėjų buvo visokių, bet tai pagrindas, nuo kurio jie kartu pradėjo kurti kito formato edukacinį produktą. „Tuo metu kai jį kūrėme, aš rašiau disertaciją. Mano tema – tekstiniai uždaviniai. Kaip tik nagrinėjau uždavinius pateiktus iliustracijomis, kurie skirti dar neskaitantiems vaikams. Labai norėjau spalvotų ir žaismingų uždavinių ir supratau, kad su Sigitu galim tokius sukurti. Įgyvendinant tokias idėjas labai svarbu, kad autoriai visiškai tikėtų darbo prasme, neskaičiuotų laiko, pinigų ir kitų faktorių“, – sako Ieva. Ji yra dirbusi su kitais iliustratoriais. „Dažniausiai būna sunku. Jie piešia, kad būtų gražu, bet daro daug logikos klaidų – laikrodžiai su ne tiek padalų kiek reikia, liniuotės su neegzistuojančiais matavimo vienetais… Sigitas piešia tiksliai ir tikrai nupiešia uždavinį, o ne vien gražų piešinuką. Taip pat, manau, čia labai praverčia jo įvairi patirtis: fotografija, skulptūra, scenografija, mokymas mokykloje. Todėl iliustracijos tokios gyvos. Tiesa, jis taip pat naudoja įvairiausias ir naujausias technologijas. Pradinė iliustracija, kurią pamatau, ir galutinė, kurią turime atvirlaiškyje, gana stipriai skiriasi. Tai sukuria erdvės kuriant“, – proceso detales atskleidžia autorė.
Daugiau „Gimtajame…“
