Kurių širdys vis dar čia
„Mieli obeliečiai – gyvenantys Obeliuose ir tie, kurių širdys vis dar čia.
Šiais metais nusprendėme atsisakyti vienos Obelinės šventės dalies – vakarinio koncerto. Vietoje jo pasirinkome investuoti į tai, kas išliks ilgam ir bus svarbu visai bendruomenei – Obelių Šv. Onos bažnyčios fasado remontą.
Ši bažnyčia – daugiau nei pastatas. Tai mūsų krikštynų, santuokų, maldų, susitikimų ir prisiminimų vieta. Tai Obelių istorijos ir tapatybės dalis, kurią paveldėjome ir kurią turime išsaugoti ateities kartoms.
Todėl kreipiamės į visus – esamus ir buvusius obeliečius, kraštiečius ir bičiulius – prisidėti auka pagal savo galimybes. Net ir maža parama tampa dideliu darbu, kai susivienija bendruomenė.
Išsaugokime tai, kas mus jungia.
Padėkime Obelių Šv. Onos bažnyčiai atgimti.
Nuoširdžiai dėkojame už kiekvieną auką, pasidalijimą ir palaikymą“ – Obelių seniūnija prieš keletą dienų pasidalijo tokia Obelių bendruomenės centro socialiniuose tinkluose paskelbta informacija. Ten taip pat rašoma, “kad fasadas šaukiasi pagalbos ir tik nuo mūsų priklauso, ar ateities obeliečiai matys garbingą bažnyčią, ar pamažu nykstančią. Preliminari darbų vertė – 100 tūkstančių eurų. Kiekvienas euras svarbus, kiekvienas veiksmas palieka pėdsaką, kuris liks ateinančioms kartoms“. Taip pat skelbiama, kad bažnyčios fasadui jau yra surinkta keturiasdešimt tūkstančių eurų.
Tikslas – informuoti
„Seniūnija pasidalino informacija apie iniciatyvą rinkti lėšas Obelių bažnyčios remontui. Mūsų tikslas buvo informuoti gyventojus apie šią iniciatyvą.
Bendruomenės sprendimų ir jų komunikacijos dėl Obelinės koncerto nekomentuojame. Negaliu vertinti, ar gyventojams priimtinas sprendimas dėl vakarinio koncerto, neturiu tokios informacijos. Kiti Obelinės renginiai vyks kaip numatyta“, – sakė redakcijai Obelių seniūnė Gita Sinkevičiūtė – Araminienė, paklausta nuomonės apie bendruomenės idėją.
Lėšos numatytos dviems bažnyčioms
Į savivaldybės biudžete suplanuotą 30 tūkst. eurų finansavimą, skirtą Religinių bendruomenių rėmimo programai, šiais metais pretendavo dvi parapijos: Aleksandravėlės šv. Pranciškaus Serafiškojo ir Obelių šv. Onos.
„Susipažinusi su jų paraiškomis, savivaldybės vertinimo komisija nusprendė tenkinti abi: Aleksandravėlės šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčiai skirti 10 tūkst. eurų, Obelių šv. Onos – 20 tūkst. eurų.
Obelių šv. Onos parapija pateikė paraišką bažnyčios fasado remonto darbams, kuriems iš savivaldybės prašo 20 tūkst. eurų prisidėjimo. Vertinimo komisija šią paraišką taip pat tenkino, nes bažnyčios fasadas atrodo prastai ir remontas būtinas“, – tokia informacija, kuri buvo skelbta savivaldybės internetinėje svetainėje, su redakcija pasidalino Rokiškio savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gavėnienė. Ji sakė, kad lėšos Obelių šv. Onos bažnyčios remontui jau skirtos.
Bažnyčios istorijos faktai
Pirmoji žinoma bažnyčia Obeliuose pastatyta 1629 m. karaliaus Žygimanto III pavedimu. Apie 1738 m. Ona Oginskaitė-Tiškevičienė vietoje senosios pastatė naują medinę bažnyčią, kurios architektūra atspindėjo vėlyvąjį baroką. 1830 m. bažnyčios išorė tapo paprastesnė – neliko kupolo ir bokštelių. 1859–1868 m. kanauninko Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta nauja keturkampė mūrinė bažnyčia. 1899 m. per miestelio gaisrą ji ir parapijos trobesiai sudegė. 1900 m. Vincento Birutavičiaus pastangomis bažnyčia buvo atstatyta ant senosios sudegusios pamatų ir išplėsta – pristatytos šoninės koplyčios. Tokiu būdu jos planas tapo kryžminis. Pati bažnyčia yra eklektinės architektūros, turi neogotikos bruožų. Frontono parapetas yra barokinės formos, o durų ir langų angos nežymiai smailios. Bokštų angos varpams sudėtos poromis. Trys išilginės navos atskirtos sudėtinio profilio pilioriais su akantų lapų kapiteliais. Skliautų pakraščiai pamarginti lyg ir lietuviškų juostų ornamentais. 1944 m. buvo apgriautas bažnyčios stogas, išorės sienų tinkas, didžiojo altoriaus vitražas. Tačiau klebono Jono Nagulevičiaus rūpesčiu viskas buvo suremontuota.
Bažnyčioje yra trys neogotikiniai altoriai. Didžiojo medinio altoriaus antstatas iškeltas ant aukštos sienelės (retabulo), kuri remiasi į žemesnį pagrindą. Šoniniuose stačiakampiuose siauruose sparnuose įkomponuotos nišos skulptūroms. Pagrindinė, atvira niša prišlieta prie tokio pat dydžio lango angos. Joje įkomponuotas vitražas yra svarbiausias altoriaus akcentas. Centrinėje jo dalyje įkomponuota pagrindinė schema: Marija su kūdikiu ir šventaisiais – Dominyku ir vyskupu Augustinu. Kompozicijos akcentas – rožinio įteikimas Dominykui ir kūdikio laiminimo gestas. Dešinėje įkomponuotos Augustino figūros atributai išryškina jį kaip teologą ir hierarchą, o dinamiškos spalvos – aktyvią jo veiklą. Vitražas pagamintas XIX a. Varšuvoje. Šoninių skydų nišose įkomponuotos šventųjų Petro ir Povilo skulptūros. Viršutinėje altoriaus nišoje įkomponuota Marijos statulėlė. Kairėje pusėje – Šv. Onos altorius, kurio centre dailininko Alfredo Riomerio tapyto šv. Onos paveikslo kopija. Virš jos – šv. Jurgio atvaizdas. Dešinėje pusėje yra Kristaus Kryžiaus altorius, kurio centre yra Nukryžiuotasis. Bažnyčioje taip pat yra tamsios medienos paauksuota sakykla, papuošta augalų ornamentais.
„1880 bažnyčioje lietuviškai sugiedota Haidno oratorija “Pasaulio sutverimas”. Išvesta Reinoldo Tyzenhauzo užsakymu. Tais metais Reinoldas mirė, tai gal jo pagrabinėms mišioms?“, – svarstė istorikas Giedrius Kujelis.
Dėmesio vertas faktas, kad kurį laiką Obeliuose vargonininkavo Mikas Petrauskas. Jis ne tik vadovavo bažnytiniam chorui, bet įsteigė ir orkestrą.
Esmė, kaip bus pristatyta idėja
„Kad bažnyčią reikia remontuoti, tai faktas. Pradėjo byrėti bokštai, šiek tiek aplopė, kad neišgriūtų. Jei teisingai žinau, tai mūsų bažnyčia paskutinį kartą remontuota gal prieš dvidešimt metų“ – sakė obelietis bendruomenės narys, miestelį garsinančių projektų iniciatorius Romas Kundelis. Jis priminė, kad lėšos bažnyčiai rinktos jau prieš šešerius metus. „Per Obelinę kepėm šašlykus ir jais vaišinome tuos, kas aukojo. Berods penkis šimtus eurų tuomet surinkom… O jei nebus koncerto, suprantu, jog bus ieškoma rėmėjų ir lėšų ne koncertui, o remontui. Bijau atsakyti, kiek tie vakariniai pasirodymai kainuodavo, bet tikrai daug. Nes juk ir scena, ir apšvietimas, ir stengiamasi, kad atlikėjai nebūtų tie patys…Daugiau nei dvidešimt metų Obelinei, ir principai visada buvo tie patys – ir vyresniems žmonėms, ir jaunimui, kad tiktų. O dėl lėšų rinkimo tai manau, jog esmė yra tai, kaip visuomenei bus pristatyta šita idėja“, – sakė R. Kundelis. Jis mano, kad 100 tūkstančių eurų remontui tikrai neužteks.
Bendruomenės pirmininkė Laura Kubiliūtė savo atsakymą redakcijai žadėjo pateikti po diskusijų su obeliečiais.
Kai kam galima tik pavydėti
Kalbant apie kitas rajono bažnyčias, yra labai skirtingų pavyzdžių – vieni renka lėšas ir prašo savivaldybės pagalbos, o kitiems galima tik pavydėti turint stiprius mecenatus.
Savivaldybė savo puslapyje skelbė, jog „pradėjo pūti 230-metį šiemet švenčiančios ir kultūros paveldui priskiriamos Aleksandravėlės šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčios grindys, skilinėja sienos, akivaizdu, kad kažkas blogai su drenažo sistema, kuri tarnauja jau 30 metų. Parapija pradėjo rinkti lėšas, nes nori suremontuoti lietaus nuotekų sistemą, įrengti drenažą aplink bažnyčią, atlikti pamatų hidroizoliacijos darbus, demontuoti ir sutvarkyti nuogrindą. Parapija prašo savivaldybės prisidėti ir skirti 10 tūkst. eurų. Komisija šią paraišką tenkino“.
Kitokia situacija Onuškyje. Pernai rašėme, „kad Vyriausybė nacionalinio mecenato vardus suteikė septyniems asmenims ir įmonėms. Tarp jų – Ilzenbergo dvaro savininkui Vaidui Barakauskui, kurio lėšomis restauruojama unikali medinė Onuškio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia. Tam mecenatas jau skyrė pusantro milijono eurų, tačiau darbai dar nebaigti – planuojama atkurti vėlyvojo baroko autentiškus piešinius, kurie buvo rasti nuėmus tinką. Paveldosaugos specialistai sako, kad tai labai išskirtinis, didžiausios pagarbos vertas poelgis, atgaivinant autentišką medinę šventovę, išsaugant ją ateities kartoms“.
