Išliko ten pat
Į J. Tūbelio mokyklą kaip direktorius Z. Pošiūnas įžengė 2001 m. spalio 29 d. Kartu su užimtomis vadovo pareigomis, jis dirbo ir matematikos mokytoju ir turbūt meilė šiai disciplinai ugdymo įstaigą vedė prie šiandien čia itin plačiai taikomų skaitmeninių technologijų bei stipriai ugdomo matematinio mąstymo. Per beveik ketvirtį amžiaus direktoriaus pareigose Z. Pošiūnas pajautė ne vieną tiek pačios mokyklos, tiek ir visos švietimo sistemos pokytį.
„Švietime esu jau daug metų. Per tą laiką teko „suvalgyti“ nemažai druskos, patirti įvairių situacijų, mokytis ir iš savo klaidų. Tačiau galiu pasakyti viena – šis darbas mane vis dar „veža“. Anksčiau galvojau, kad geras vadovas turi viską žinoti, kontroliuoti ir pats padaryti. Šiandien į lyderystę žiūriu kitaip ir manau, jog vadovo paskirtis – padėti žmonėms atsiskleisti, augti ir prisiimti atsakomybę“, – išmintimi dalijasi Z. Pošiūnas pabrėždamas, kad atsakomybę už mokyklos kūrimą prisiimti turi ne vien administracija.
Pasak direktoriaus, augti turi pavaduotojai, mokytojai, mokiniai ir kiti bendruomenės nariai, o jo, kaip vadovo užduotis – sudaryti tam sąlygas.
Mokyklos modernizavimas
Per ilgus vadovavimo švietimo įstaigai metus, Z. Pošiūnas stebėjo jos augimą, o vienu svarbiausių raidos etapų jis laiko 2016 m., kai progimnazijos komanda dalyvavo programoje „Samsung Mokykla ateičiai“ ir jų parengtas projektas buvo pripažintas geriausiu iš 12 dalyvavusių šalies mokyklų bei pelnė 10 tūkst. eurų vertės pagrindinį prizą.
Direktorius prisiminė prieš dešimtmetį vykdytą projektą: „Tuo metu progimnazija pasiūlė programavimo pradėti mokyti jau pirmoje klasėje, integruojant jį į įvairių dalykų pamokas. Mūsų tikslas buvo ugdyti vaikų loginį mąstymą ir kūrybiškumą, kad technologijomis jie ne vien naudotųsi, bet ir patys mokytųsi kas kurti. Džiagiuosi, kad ši patirtis neliko vienkartiniu projektu. Ji tapo viena iš paskatų mokyklai toliau eiti skaitmeninių technologijų, robotikos, STEAM ir inovatyvaus ugdymo keliu. Projektai savaime mokyklos nepakeičia. Pokytis įvyksta tada, kai tai pradeda veikti kasdienėje klasės praktikoje“, – sako direktorius.
Kaip suprasti, ar pokytis veikia?
Ir šiandien J. Tūbelio progimnazija išsiskiria savo plėtojamomis robotikos, skaitmeninių technologijų ir STEAM veiklomis, stiprinamu matematikos ugdymu bei tarptautiniu bendradarbiavimu. Bet Z. Pošiūnas atkreipia dėmesį, jog svarbu ne tai, kiek naujų technologijų mokykla turi, o kaip jos panaudojamos ugdant mokinius: „Dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos labai greitai keičia pasaulį, tačiau technologijos mokykloje neturi tapti tikslu. Jos turi padėti mokytis geriau“.
Keičiasi, pasak direktoriaus, ir paties mokinio vaidmuo įstaigos bendruomenėje.
„Mokinį matau ne tik kaip ugdymo proceso dalyvį, bet ir kaip mokyklos bendrakūrėją. Svarbu, kad mokiniai matytų, jog jų nuomonė yra išgirsta ir ji gali turėti įtakos vieno ar kito sprendimo priėmimui. Mokykloje mokomės ne tik disciplinų – mokomės būti bendruomenės nariais, susitarti, prisiimti atsakomybę ir gerbti kitą nuomonę“, – sako Z. Pošiūnas.
Iškelia „gilesnius“ klausimus
Stebėdamas daugybės metų pokyčius Z. Pošiūnas šiandien kelia kur kas platesnį klausimą: kam šiandien turėtų ruošti mokykla? Anot jo, kai informaciją galima rasti per kelias sekundes, o dirbtinis intelektas geba atlikti vis daugiau užduočių, vien perteikti mokiniui žinias nebepakanka. Suaugusieji turi iš naujo atsakyti į klausimą, ko vaikui reikia šiame pasaulyje.
„Vis svarbesni tampa kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendravimas, bendradarbiavimas, mokėjimas spręsti problemas ir prisiimti atsakomybę, gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Reikia daugiau dėmesio skirti tam, kaip mokinys mokosi, kaip mokosi mokytis ir kaip pritaiko žinias realiame gyvenime“, – įžvalgomis dalinasi ilgametis pedagogas.
Todėl artimiausiais metais progimnazijoje jis norėtų dar labiau stiprinti individualizuotą mokymąsi – geriau matyti kiekvieno vaiko gebėjimus, poreikius ir mokymosi tempą. Mokykla taip pat pradeda „Besimokančios klasės“ kryptį, tęs matematikos, robotikos, STEAM ir skaitmeninių technologijų veiklas bei mokytojų tarpusavio mokymąsi.
„Ateities mokykloje technologija turi sustiprinti mokytoją, o ne pakeisti žmogaus ryšį“, – apibendrina vadovas.
Tačiau tam, kad naujas ugdymo būdas ar idėja iš tiesų prigytų, neužtenka ją numatyti plane ar nupirkti reikalingas priemones. Per ilgametę vadovavimo patirtį Z. Pošiūnas sako įsitikinęs, kad sunkiausia pokyčių dalis yra žmonių pasirengimas ir noras keisti nusistovėjusius darbo būdus.
Statistika – pagalba analizuojant
Ar pasirinkta ugdymo kryptis duoda rezultatų, mokykla vertina remdamasi ir statistiniais duomenimis. Analizuojami mokinių pasiekimai bei pažanga, lankomumas, apklausos, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. Palyginti su ankstesniais metais, ketvirtokų, pasiekusių aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo lygį per nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, dalis išaugo 20 proc. ir viršijo šalies vidurkį. Tačiau yra ir rodiklių, kurie verčia ieškoti sprendimų: 5-8 klasėse pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekiančių mokinių dalis sumažėjo nuo 50,74 iki 40,79 proc.
„Duomenys man nėra tik ataskaitų skaičiai. Jie padeda suprasti, kas mokykloje vyksta ir kur turime keistis. Jeigu skaičius rodo problemą, vadovo užduotis nėra ieškoti, kas dėl jos kaltas. Reikia klausti – ką mes turime pakeisti? Technologija ar duomenys mokytojo nepakeičia – galutinį pedagoginį sprendimą vis tiek priima jis. Juk technologiją ar projektą galima įdiegti gana greitai. Daug sunkiau pakeisti mąstymą, įpročius ir požiūrį. Todėl mokykloje svarbu stiprinti komandą, sudaryti sąlygas mokytojams mokytis vieniems iš kitų ir prisiimti lyderystę“, – pabrėžia direktorius.
„Koją kiša“ nuoseklumo trūkumas
Vos ne kasmet su įvairiomis švietimo reformomis susiduriantys šalies pedagogai nuolat kelia klausimą dėl nuoseklumo. Tą patį sako ir ilgametis progimnazijos vadovas, pedagogas: „Lietuvos švietimui reikia nuoseklios krypties ir gebėjimo geras idėjas paversti kasdiene mokyklos praktika. Turime daug profesionalių, kūrybingų ir pokyčiams pasirengusių mokytojų bei mokyklų vadovų, kaip ir tikrai gerų pavyzdžių. Dabar svarbu jais dalytis ir padaryti taip, kad geri jie taptų kasdienės praktikos dalimi. Aš manau, kad svarbu mažinti perteklinį formalumą ir administracinę naštą, kad daugiau laiko liktų tam, kas iš tiesų kuria ugdymo kokybę: mokiniui, mokytojui ir mokymuisi. Pokytis neįvyksta dokumente. Pokytis įvyksta klasėje“.
Galimybė apie realius vadovo darbo iššūkius kalbėtis su kolegomis paskatino Z. Pošiūną prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.
„Vadovo darbe labai svarbu turėti erdvę, kurioje gali atvirai kalbėti apie realias situacijas, išgirsti kitokį požiūrį, pasitikrinti savo sprendimus ir kartais pažvelgti į savo mokyklą iš šalies. Vadovas negali reikalauti augimo iš kitų, jeigu pats nėra pasirengęs augti ir keistis“, – teigia jis.
Klustelėjus, ar po ilgų darbo metų ir sukauptos įvairialypės darbo patirties kviestų jaunuolius svarstyti apie karjerą mokykloje, Z. Pošiūnas juokiasi ir „perspėja“ – jei šie žmonės tikisi ramaus ir nuspėjamo darbo mokykla – ne jiems.
Tardamas „sudie“ progimnazijos direktorius dar kartą pakartojo, jog vadovo paskirtis – padėti žmonėms atsiskleisti, augti ir prisiimti atsakomybę: „O tada auga ne tik pats žmogus. Auga visa komanda. Auga mokykla. Tai man yra tikroji vadovavimo prasmė. Juk blogas tas lyderis, kuris neaugina kitų lyderių“.
