Tiesiog susirenka ir būna
Nors „Širvynėje“ daug ritualų – trobos langas, nuo kurio šiemet iš šventės dalyvių suneštų akmenėlių pradėtas grįsti takas, šventės himnas „Ir pražydo linai“ (vien ją sudainuoti į šventę kaskart atvyksta Aleksandravėlės kaimo kapela „Pilenė), arbata, laužas, kasmet vis didėjantis ir aukštyn besistiebiantis šventės dalyvių sodinamas beržynas, žuvienė, kurios šiemet jau ne visiems užteko, dainos pagal P. Širvio tekstus, poezijos skaitymai, atvykusių Širvių ir Paulių (jų šiemet buvo po vieną) pagerbimas – viskas ten be galo tikra ir absoliučiai nuoširdu. Nesijaučia perdėtų organizatorių pastangų linksminti ir patraukti, padaryti tobulą šventę, išvengti kokių nors nesklandumų, kurie tokiose šventėse tiesiog neišvengiami, kontroliuoti visus ir viską. Tiesiog susirenka žmonės ir būna. Ir nori būti gražiau ir geriau. Paragino organizatoriai – Rokiškio J. Keliuočio biblioteka ir Aleksandravėlės kaimo bendruomenė – ir „Širvynės“ pieva baltavo, paragino atsivežti po akmenėlį, ir tako į sodybos vietą grindimas jau prasidėjo, gal kitais ar dar kitais metais pasibaigs. Kažkas neragintas atnešė drobinius rankšluosčius ir užtiesė priekyje stovinčius suoliukus, įvairūs rėmėjai parūpino dovanų, kad nė vienas šventės dalyvis tuščiomis namo negrįžtų. Apie augantį beržyną buvusioje Širvių šeimos kiemo vietoje jau minėjau.
Atvažiuoja ir grįžta
Tik nemanykit, kad niekas toje „Širvynėje“ nesikeičia, ir, pamatę vieną, į kitą galite nė nevažiuoti. Štai šiemet šventę pradėjo Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“, atlikęs kompozitorių Giedriaus Kuprevičiaus ir Martyno Bialobžeskio kūrinius, parašytus P. Širvio eilėms. Šiuolaikinė profesionalioji klasikinė muzika, regis, disonavo klausytojų įpročiams ir lūkesčiams, bet kaip kitaip išlaikysi ir sustiprinsi „Širvynės“ dvasią, jei ne kyšteldamas kartais kažką visai kitokio, papildančio ir praplečiančio Pauliaus Širvio palikimą.
Daugiau „Gimtajame…“
