Nesuklysiu sakydama, kad populiariausia pirmojo šių metų pusmečio tema, pranokstanti visus rinkimus kartu sudėjus, bus – o kokį gi variantą pasirinkti naujojoje pensijų reformoje. Kaupti prisidedant iš savo kišenės ir gaunant valstybės subsidiją? Stabdyti įmokas, atsisakyti subsidijos ir pinigus paskirti vartojimui, o gal – taupymui kitais būdais? O gal grąžinti „Sodrai“ visą savo pensijų fonde sukauptą sumą, kad būtų atkurta dėl kaupimo prarasta „Sodros“ pensijos dalis?
Nors laiko apsispręsti dar yra nemažai – iki birželio pabaigos, per šimtą dešimt tūkstančių asmenų jau priėmė savo neatšaukiamus sprendimus. Statistika rodo, kad dauguma gyventojų rinkosi pirmuosius du būdus. Apie dvylika tūkstančių gyventojų nusprendė sugrąžinti į „Sodrą“ savo sukauptas sumas. Turbūt ir šiems jau apsisprendusiems žmonėms ir visiems kitiems, kurie dar svarsto alternatyvas, bus smalsu žinoti, o kurgi „Sodra“ deda gyventojų sugrąžintas lėšas ir ką su jomis daro?
Statistika rodo, kad bendra gyventojų „Sodrai“ sugrąžinta suma yra ne tokia ir maža – apie 30 milijonų eurų. Kur šie pinigai būna po to, kai pensijų fondai juos perveda „Sodrai“? Gal jie guli atskiroje sąskaitoje ir saugiai laukia, kol ateis metas mokėti pensijas šių lėšų buvusiems savininkams? Gal ši suma nugula kokiame nors rezerve, arba kaip likutis nuolat „kabo“ „Sodros“ sąskaitoje? Gal už šias lėšas „Sodra“ nupirko kokių nors vertybinių popierių, kurie uždirba palūkanas?
Realybė yra tokia, kad ir su šiomis lėšomis „Sodra“ elgiasi lygiai taip pat kaip ir su visomis kitomis eilinėmis „Sodros“ įmokomis. Kaip? Ogi jas nedelsiant išmoka. Ir net sunku būtų pasakyti – kam. Nes į bendrą katilą sukritę pinigai po to išdalinami kaip pensijos, motinystės išmokos, ligos pašalpos ir taip toliau. Taip veikia „Sodros“ sistema. Kokios nors išskirtinės tvarkos dėl šių į „Sodrą“ patenkančių papildomų pinigų numatyta nėra.
Trisdešimt milijonų eurų, dvylika tūkstančiai gyventojų – vidutiniškai kiekvienas grįžtantis į „Sodrą“ jai iš karto perveda po du su puse tūkstančio eurų. Kas gi yra šie „altruistai“, kokių paskatų vedami jie priėmė tokį sprendimą? Gal žmogus tikisi gerokai didesnės pensijos? Gal pensija jam jau visai „ant nosies“, ir tada skaičiuoklės rodoma perspektyva gana tiksliai nurodo didesnės „Sodros“ pensijos naudai? O gal žmogus tiesiog suklydo, kas, beje, irgi labai tikėtina – apie tai byloja vis dažnesni žmonių prašymai pakeisti jau priimtą sprendimą.
Motyvų turbūt yra visokių, o štai skaičiai rodo, kad, pavyzdžiui, 40-mečiui, kai šis išeis į pensiją sulaukęs 65 metų, už grąžintus į „Sodrą“ du su puse tūkstančio eurų „Sodra“ mokės kokiais 7 eurais didesnę pensiją. Vadinasi, kad grąžintoji suma bent jau „sugrįžtų“ žmogui, jam pensijoje reikia išgyventi per 30 metų, tai yra iki 95-erių. Šie septyni eurai gali būti indeksuojami, jei žmonių algos ir toliau didės. Bet gali ir smukti, jei ateitų krizė ir algos būtų karpomos. Kaip bežiūrėsi, matematika čia miglota, bet juk ne tik skaičiais žmogus gyvas – gal jis besąlygiškai pasitiki „Sodra“, ir kam tada tie skaičiai…
Ne super toji matematika ir „Sodrai“. Mat kas žmogui yra daug – 30 milijonų, „Sodrai“ tėra katino ašaros. Vien pensijoms ji kasmet išmoka per tris milijardus eurų, taigi čia – vienkartinė vieno procento injekcija. Vis tik klausimas apie tai, kur „Sodra“ „dės pinigus“, žmonių sukuptus pensijų sąskaitose, lieka aktualus. „Sodra“ stengiasi išsamiai informuoti gyventojus, kokį kaupimo būdą pasirinkti. Ji nusipelno ir pagyrimų už paruoštus atsakymus į dažniausius klausimus, skaičiuokles, už pastangas padėti gyventojams priimti jiems tinkamiausią finansinį sprendimą. Tad šiame kontekste pačios „Sodros“ finansų skaidrumas būtų visai ne pro šalį.
Rūta Vainienė
