Tai iliustruotas poezijos almanachas, kuriame 85 kūrėjų poetiniai kūriniai, skirti Rokiškiui. Taip pat leidinyje glaustai pristatomi eilėraščių autoriai ir jų mintys apie gyvenimą, kūrybą bei vertybes. Kūryba pateikiama pagal autorių pavardžių ar slapyvardžių pirmosios raidės abėcėlinę seką, išskyrus pirmuoju publikuojamą K. Mielaknio kūrybai priskiriamą eilėraštį, užrašytą pagal to meto, kai jis buvo sukurtas, kalbos ir rašybos ypatumus. Tai ypatingas kūrinys – 36 stulpelių daina apie Rokiškio bažnyčią sąsiuvinyje „Anoniminis lietuvių tautosakos rinkinėlis Nr. 3“ (užrašyti tekstai datuojami XIX amžiaus pabaiga), – kurį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje pavyko surasti Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos kraštotyrininkėms. Leidinyje jos pateikia šio kūrinio autoriaus paieškų istoriją: „Dainos pabaigoje yra parašas – K. Mielaknis, tačiau dokumento apraše pažymėta, kad neaišku, ar tai užrašytojas, ar autorius. 1885 metais, pastačius Rokiškio Šv. Mato bažnyčią ir spalio 22 d. vyskupui M. Paliulioniui ją konsekravus, liaudyje pradėjo sklisti šiam įvykiui pažymėti sukurta taip vadinamoji Rokiškio daina. Tačiau, kas šios dainos autorius, tebespėliojama iki šių dienų. Pasidomėjus paaiškėjo, kad „užrašytojų“ ar „autorių“, kaip ir dainos (giesmės, poemos, legendos, eilėraščio) pavadinimų, stulpelių skaičiaus bei teksto variantų, būta ir daugiau. Rokiškio krašto muziejuje bei Rokiškio Šv. Mato bažnyčios archyve saugomi išlikusios dainos variantai įvardijami, kaip liaudies suposmuota daina. B. Kviklys leidiniuose „Mūsų Lietuva“ (T. 2, 1965)“ ir „Lietuvos bažnyčios“ (T. 4, 1984) mini, kad šią dainą parašė bajorų kilmės Barbora Klebonaitė, gimusi ir augusi Mažeikiškio kaime, netoli Duokiškio, tačiau daina dažnai klaidingai priskiriama Rokiškio bažnyčios vargonininko Milaknio kūrybai. Kraštotyrininko A. M. Puriuškio nuomone, tai irgi gali būti Rokiškio bažnyčios vargonininko Milaknio, kilusio iš Bajorų kaimo, netoli Rokiškio, kūryba. Tautotyrininkas A. Mažiulis, apžvelgdamas dr. J. Balio knygą „Lietuvių dainos Amerikoje“ (Bostonas, 1958), rašo, kad apie 1905 m. plačiai Rokiškio, Kamajų, Dusetų apylinkėse dainuojama vadinamoji Rokiškio daina yra parašyta Barboros Klebonaitės. Rokiškio rajone, Lukiškių kaime, gyvenantis Jonas Peldžius dar 1999 m. į rajono laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ redakciją atnešęs seną rankraštį su dar įžiūrimu LSSD spaudu įvardijo jį kaip legendą apie Rokiškio bažnyčios statybą, kurios autoriumi galėtų būti jo mamos brolis Petras Linartas, išsimokslinęs, skautams priklausęs šviesuolis, emigravęs į Vokietiją. Gaila, tačiau rankraštis neišliko. Bet kokiu atveju – šios dainos autorių ar užrašytojų, variantų su įvairiais pataisymais ir pakeitimais, būta ir daugiau, tačiau priskirti dainos autorystę vienam ar kitam kūrėjui trūksta informacijos.“
Eilėraščių autoriams Rokiškis vertas būti paminėtas poetiniu žodžiu. Didžioji dauguma jų – kraštiečiai, čia gimę ir augę, Rokiškyje ar kituose Lietuvos miestuose gyvenę ar gyvenantys. Dalis – tapę rokiškėnais. Kitų autorių kūriniuose perteikiami įspūdžiai, patirti apsilankius Rokiškyje.
Daugiau „Gimtajame…“
