J. Tumo-Vaižganto progimnazijos lituanistė Jolanta Augulienė sako, jog tekstas jai patiko ir nebuvo labai lengvas – jos vyriausiems mokiniams, aštuntokams, ir ne tik jiems, tikrai „būtų ką veikti“. Jos nuomone, raštingumas pastaraisiais metais tikrai menksta, o mokiniai, galvodami apie turinį, dažnai ne tik pavardes, bet ir Lietuvą rašo mažąja raide.
Rokiškio rajone diktantas buvo rašomas Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje ir jos filiale Taikos gatvėje, Kamajų A. Strazdo gimnazijoje ir Salų dvare. Bibliotekoje ir jos filiale tokių rašytojų buvo 7, Salų dvare ir Kamajuose – po 9. Tai kiek mažiau negu praėjusiais metais. Pradžioje buvęs labai populiarus, Nacionalinis diktantas pamažu tą populiarumą praranda ir norinčiųjų išbandyti savo raštingumą po truputį mažėja.
100 geriausiai diktantą parašiusiųjų gegužės mėnesį rinksis Vilniuje į Nacionalinio diktanto finalą, kuriame bus išrinkti raštingiausias moksleivis, suaugusysis ir užsienio lietuvis.
Rašydama supratau kad keistokas, niekad per gyvenimą (74 m.) nesutiktas žodis “težalie” rašytinas be nosinės nes kilęs iš žodžio ŽALIUOTI. Nustebau, kad esą reikėjo rašyt su nosine – “težąlie”. Dar keisčiau. Na taip, yra gramatikose tas eiliukas – “šąla, bąla, sąla, žąla, šąšta, mąžta…”- bet kas kada begirdėjo ar berašė tris paskesniuosius ar jų formas? Jau čia dirbtinai nugrybauta. Nereikalingi tyčiniai sunkumai be jokios prasmės. Tada kitąmet duokit “Broma, atverta ing viečnastį”, bus baiiisiai aktualu. Et, TESIŽINIE!