Viešumo „našta“ neslegia, postas charakterio nekeičia, tik paroje laiko per maža
Aldona MINKEVIČIENĖ
Du mėnesiai absoliučiai nesėslios būties: kelionės iš Rokiškio į Vilnių ir atgal, įkurtuvių Seimo viešbutyje laukimas, važinėjimas į lyg iš gausybės rago pabirusius kalėdinius renginius Sėlos rinkimų apygardoje mūsų rajone ir Kupiškyje. Ir, žinoma, visai nauja patirtis įstatymų leidėjo institucijoje – Seime. Į Seimą išrinktas Raimundas MARTINĖLIS (nuotr.) sako jau apsipratęs su pareigų svarba ir viešumo „našta“, bet, anot jo, joks postas susiformavusio charakterio nekeičia. „Esu neįdomus, gal net nuobodus žmogus žiniasklaidai“, – šmaikštavo R. Martinėlis, prieš Kalėdas į „Gimtąjį…“ atvykęs pokalbio apie gyvenimo pokyčius.
– Du mėnesiai, kaip Jūsų gyvenimas pasikeitė iš esmės: naujos pareigos, gyvenimas tarp Rokiškio ir Vilniaus, gausybė renginių, kuriuose turite būti. Ar suspėjate suktis?
– Taip sutapo, kad po pirmojo mėnesio Seime pasipylė prieššventiniai renginiai. Seime darbo daug, dvi dienas per savaitę – gyventojų priėmimas Rokiškyje ir Kupiškyje… Tenka suktis. Žinoma, ne į visus renginius spėju, kai kuriuose dalyvauja tik mano padėjėjai. Daugybė pakvietimų, žmonės laukia, man norisi apsilankyti bendruomenėse, šeimynose. Kviečia ir kolektyvai, bet visų aplankyti neįmanoma.
Seimo narys Jonas Jarutis: „Mūsų ateitis – mūsų pačių rankose“
Nida ŠULCIENĖ
– Kuo šie metai Jums buvo ypatingi kaip žmogui, Lietuvos piliečiui?
– Šie metai man buvo kupini kardinalių gyvenimo permainų visomis prasmėmis. Jie suteikė ne tik gerų emocijų, bet ir buvo paženklinti nelaimės, iš kurios išlipau sąlyginai sausas. Prieš pat Seimo rinkimų finišo tiesiąją įvykusi avarija stipriai pakoregavo mano planus. Man teko garbė dalyvauti rinkimuose į LR Seimą ir būti išrinktam. Tai ne tik džiaugsmas, kad žmonės manimi pasitikėjo, bet kartu užgriuvo ir didžiulė atsakomybė pateisinti jų viltis ir išreikštą pasitikėjimą.
– Dalyvavote Seimo rinkimuose, tapote Seimo nariu. Kokių žmonių sutikote daugiau – pesimistų ar optimistų?
– Per šiuos metus teko ir tenka sutikti visokių žmonių. Gaila, tačiau kol kas atrodo, kad mūsų gyvenime visgi daugiau yra negatyvo: piktdžiugos, jeigu kažkam nepasiseka, pavydo, jeigu pasiektas rezultatas, daug paskalų. Šaunu būtų, jeigu visą savo energiją nukreiptume geriems darbams, pozityvioms mintims. Aš save vadinu labiau optimistu – esu įsitikinęs, kad blogi dalykai praeina ir atsiranda viltis, jog rytoj gyvensime geriau. Žinoma, tam, kad taip įvyktų, reikės įdėti pastangų, darbo. Matau viltingų užuomazgų – jauni žmonės tampa aktyvesni, gerokai daugiau jų dalyvavo rinkimuose, todėl daug jaunimo išrinkta į LR Seimą. Visuomenė teigiamai priima Seimo paskelbtą karą su girtavimu, alkoholio prieinamumo mažinimu, pritaria socialinės nelygybės mažinimui ir t. t.
Išsamiau apie tai GR
