Naujajai Vyriausybei trečiadienį pasitarime Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai pristatė visuomenės, verslininkų ir valstybės tarnautojų nuomonės tyrimą “Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016”.
Pasak Ministro Pirmininko S. Skvernelio, Vyriausybės programoje pakankamai daug dėmesio skirta kovai su korupcija, todėl tai akcentuota ir ministrams.
“Esminis dalykas, kad institucijos nelauktų ir nesitikėtų tik Specialiųjų tyrimų tarnybos intervencijos. Tai būna dažniausiai post factum, kada pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to ir šiandien buvo kalbama pristatant tyrimą, kad ministrai nelauktų, tai yra pirmiausia kovotų pačios institucijos. Ir tie planai arba priemonės pirma institucijų viduje turi būti numatytos, kad šalintų prielaidas korupciniams ryšiams atsirasti, kalbant apie viešąjį administravimą, sprendimų priėmimą, antikorupcinį teisės aktų vertinimą”, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo ir posėdžio sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, kaip rodo praktika, tos institucijos, kurios tai įvedė, padarė proveržį kovoje su korupcija. Savo vadovaujamam Ministrų kabinetui S. Skvernelis kelia uždavinį surasti ir sukurti mechanizmą, kad visos korupcinės veikos būtų tiriamos korupcijos neskirstant į smulkiąją ir stambiąją.
Visuomenės nuomonės tyrimo “Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016” duomenimis, tarp Lietuvos gyventojams aktualiausių problemų korupcija užima 5-ąją vietą po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų ir alkoholizmo. Kaip labai rimtą problemą šiais metais korupciją nurodė 56 proc. gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų.
Palyginti su 2014 metų duomenimis, korupcijos suvokimo svarba išaugo.
Pastebima, kad mažėja pasiruošusių duoti kyšį ar davusių kyšį asmenų skaičius. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 16 proc. gyventojų, 6 proc. valstybės tarnautojų ir 5 proc. įmonių atstovų, ir tai yra mažiausias rodiklis nuo 2002 m., kai buvo pradėta tirti respondentų nuomonė šiuo klausimu. Nuosekliai mažėja ir kyšių prievartavimo ir davimo indeksai, atskleidžiantys įvairių šalies institucijų faktinį korumpuotumą.
Labiausiai korumpuotomis institucijomis respondentai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas/ligonines (51 proc.), Seimą (42 proc.), teismus (37 proc.), savivaldybes (22 proc.), partijas (22 proc.), policiją (17 proc.), Vyriausybę (15 proc.), ministerijas (11 proc.), prokuratūrą, verslą, žemėtvarką, viešųjų pirkimų agentūrą, švietimą/aukštąsias mokyklas/mokymo įstaigas. Labiausiai paplitusios korupcijos formos, anot gyventojų, – nepotizmas (giminaičių protegavimas į aukštas ir pelningas pareigas), politinių partijų narių protegavimas, papirkimas.
Nuo 2001 m. “Lietuvos korupcijos žemėlapis” parengtas septintą kartą. Apklausą šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus” STT užsakymu.
