Daugiausia obelų
Apie dvaro parko, kuris prasidėjo kaip gana nemažas sodas, praeitį maloniai sutiko papasakoti Krašto muziejaus istorikė Simona Strumskytė.
Parkas šalia Rokiškio dvaro užveistas 18 a. pabaigoje.
Kaip matyti iš 1825 m. Rokiškio grafystės inventoriaus, parke augo įvairių rūšių augalai, daugiausiai vaismedžiai – obelys (274), kriaušės (44), serbentai (159) ir agrastai (176), juodos ir raudonos vyšnios (94 vienetai), rausvos saldžios, pailgos, juodos trešnės (19 vnt.), įvairių rūšių slyvos (184), įvairių rūšių braškių – 25 lysvės, angliškos avietės, kaštonai (18 vnt.), balzaminės, piramidinės, itališkos, sibirinės tuopos (1152 vnt.). Sodo aprašyme išskirta ir „Laukinė promenada“, kurioje augo didelių medžių masyvai. Nežinoma, kada buvo atsisakyta pagrindinės šio sodo žaliosios struktūros – vaismedžių, o juos pakeitė parkui būdingi dekoratyviniai medžiai.
Vietiniai lapuočiai ir žaliasis ratas
Vėliau parke augo vietiniai lapuočiai – uosiai, liepos, ąžuolai, klevai, juodalksniai. Retesni medžiai pavieniai, daugiausia sukaupti centrinėje dvaro sodybos dalyje. Prie paradinių vartų auga du sidabriniai klevai. Netoli pietinės oficinos išsidėstę keli sidabriniai maumedžiai, ties rytiniu rūmų fasadu – dygiosios eglės. Įdomūs ir svyruokliniai gluosniai, kanadinės tuopos. Parko viduje didelių medžių masyvų nebūta, tik vienur kitur pasitaikė medžių grupės, išmėtytos daugiausia pietinėje parko dalyje. Medžių grupes paprastai sudarydavo keli medžiai, kur šalia lapuočių įsiterpdavo viena kita eglė, paįvairinanti grupę savo spalva ir siluetu. Ties centrinės alėjos viduriu buvo padarytas žaliasis ratas – tankia medžių eile apsodinta apskritimo formos aikštelė, o ties pagrindiniu rūmų fasadu vejos kampus akcentavo kūgiu suformuotos tujos.
Numatyta ne tik melioruoti
Pastaraisiais metais parke nemažai daroma: atkurtas gėlynas priešais dvaro rūmų fasadą, parke už rūmų pastatytos informacinės lentos ir rodyklės su parko gyventojų istorijomis bei balsais. Pasiteiravome, kokie planuojami tolesni dvaro parko tvarkymo darbai.
Krašto muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė sako, jog didžiausia problema – šlapia parko žemė, daug kur telkšantis vanduo ir drėgmė. Jau prieš keletą metų planuota atlikti melioravimo darbus, bet paskaičiuota, kad jie kainuos gerokai per brangiai…
Už rūmų – pasyvaus poilsio zona
Rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Trumpaitė, atsakinga už miesto žaliąjį rūbą, įsitikinusi, jog reikėtų, kiek tai yra įmanoma, atkurti ir ankstesnį už rūmų esančios parko dalies vaizdą. Išlikę nuotraukos rodo, jog ir toje dalyje buvo gėlynų, krūmų, suolelių prie takų. Juos įrengus parkas galėtų virsti patrauklia pasyvaus poilsio zona.
Daugiau „Gimtajame…“
