Antradienį už rezoliuciją „Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo“, kurią pateikė Seimo narys Arvydas Anušauskas, balsavo 103 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.
Dokumente smerkiamas visų formų totalitarizmas ir jo nusikaltimai, siūloma tęsti ir skatinti totalitarinių nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų istorinius tyrimus, kurie užtikrintų visuomenės ir valstybės atsparumą priešiškų valstybių skleidžiamai dezinformacijai, mažintų visuomenės poliarizaciją ir didintų piliečių tarpusavio pasitikėjimą.
Rezoliucijos autoriai siūlo skatinti „stiprinti pilietiškumo, patriotiškumo ir valios priešintis nuostatas ikimokykliniame, formaliajame ir neformaliajame ugdyme“.
Dokumente kalbama apie pastaraisiais metais „nesiliaujančius Rusijos Federacijos propagandistų skleidžiamus naratyvus ir dezinformaciją, siekiant kurstyti ir skaldyti visuomenę, mažinant piliečių tarpusavio pasitikėjimą, bandant perrašyti mūsų istoriją, menkinant rezistentų atminimą, neigiant sovietų okupacijos faktą bei jos padarytą žalą“. Taip pat pabrėžiama, kad daugumoje Europos valstybių sovietiniai ir nacistiniai simboliai yra draudžiami.
Rezoliuciją Seimui pasiūlyta priimti atsižvelgiant į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurią Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 1948 m., reikšmę visų žmonių laisvei, lygybei ir orumui, ir Europos Parlamento 2019 metais priimtą rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai.
Dokumente pažymima, kad 1941 m. birželio mėnesį SSRS režimo buvo pradėti vykdyti pirmieji masiniai Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, žydų ir kitų tautybių, trėmimai į Sibirą bei kitas Sovietų Sąjungos teritorijas, sovietams sistemingai siekiant išnaikinti šviesiausią visuomenės dalį, ir taip pakirsti galimybę atsikurti nepriklausomai valstybei ateityje.
