Siekiant skaidrinti savivaldos tarybų narių veiklai skirtų lėšų modelį, diskutuojama dėl oficialių atlyginimų nustatymo

Trečiadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu, LSA viceprezidentė, Lazdijų merė Ausma Miškinienė pripažino, kad problema dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų skaidrumo egzistuoja bene visose savivaldybėse ir liečia daugelį politinių jėgų. Visgi, problemos šaknys, politikės nuomone, slypi šiuo metu veikiančiame savivaldos veiklos modelyje, kai tarybos nariai už savo darbą negauna oficialaus atlygio.

„Natūralu, situacija yra rimta, ryški, aiški. Sakyti, kad viskas gerai – niekas net neketina“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė Lazdijų merė.

„Taip yra, mano manymu, dėl to, kad realaus, nuoseklaus, oraus apmokėjimo savivaldybės tarybos nariui už jo darbą nėra. Kai to nėra, tada atsiranda interpretacijos. Turime 60 savivaldybių – 60 kūrybingų sprendimų“, – apgailestavo ji.

Pasak A. Miškinienės, LSA mato porą kelių, kaip būtų galima tobulinti Vietos savivaldos įstatymą. Tačiau abi asociacijos siūlytinos alternatyvos liečia klausimą dėl tarybos narių algų. Viena jų – įvesti atlyginimus, o veiklai ir kanceliarijai skirti tam tikrą fiksuotą pinigų sumą.

Kitu atveju siūloma įvesti atlyginimus, o aprūpinti tarybų narius visa jiems reikalinga darbo įranga ir priemonėmis savivaldybių administracijoms.

„Jeigu mes toliau turėsime tokią ydingą sistemą, imituosime, kad tarybos nario darbas yra nemokamas, o už jį lyg ir neformaliai apmokėsime atitinkamų degalų litrais ar pieštukais – nieko gero nebus“, – įspėjo A. Miškinienė.

Klausiama, koks atlygis galėtų būti skiriamas tarybos nariams, A. Miškinienė nurodė, kad konkreti suma galėtų priklausyti nuo savivaldybių specifikos. Tačiau, ji pažymėjo, kad atlyginimo dydis galėtų svyruoti tarp minimalios algos (MMA) arba vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio.

„Manau, kad pagal darbo krūvį turėtų būti nustatomas ir darbo atlyginimas – ar būtų vienas vidutinio dydžio atlyginimas, ar viena minimali alga. Tikrai priklauso nuo tarybos sprendimų kiekio, darbo komitetuose, išdirbtų darbo valandų. Kiekviena savivaldybė pagal tam tikrą algoritmą galėtų turėti savo mechanizmą“, – svarstė Lazdijų savivaldybės vadovė.

„Tokia savivaldybė kaip Lazdijų – pusė vidutinio atlyginimo tikrai būtų pakankamai. Jeigu kalbame apie didesnes savivaldybes, galėtų būti kiti sprendimai“, – kalbėjo merė.

Kaip ELTA pranešė anksčiau, klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.

Pastarasis sulaukė itin didelio rezonanso. Pagėgių savivaldybės tyrime nagrinėjamos tarybos narių kuro išlaidų apyskaitos, čekių nuorašai bei kitos finansinės ataskaitos, už kurias politikams buvo grąžinti pinigai iš savivaldybės biudžeto. Pateikiamos mažiausiai 13 Pagėgių savivaldybės narių, tarp jų – ir mero, galimai fiktyvios išmokų avanso apyskaitos.

Kilus skandalui, meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė bei buvęs Pagėgių tarybos narys Vladimiras Gorodeckis paskelbė stabdantys narystę Liberalų sąjūdžio partijoje.

Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.

Siekiant išspręsti susidariusią situaciją Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Parlamento konservatorius Vilius Semeška ketina registruoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams.