Apie švietimą
Diskusija prasidėjo klausimu jaunimui, kokį Rokiškį jie mato ir ką reikėtų keisti, kad jauni žmonės neišvažinėtų? Ar užsienio investicijos sustabdytų jaunų specialistų emigraciją?
Jaunųjų lyderių suformuota pozicija: švietimo sistema sustabarėjusi, problema – mokymo programų turinys, informacija grūdama, bet nepasakoma, kaip efektyviai mokytis, mokykloje neugdomas kūrybiškas žmogus, programos moraliai pasenusios, neatitinkančios modernios visuomenės poreikių; švietimo sistemos ir mokymo programų nepastovumas: nesibaigiančios reformos ir pakeitimai, kai mokiniai pusė metų mokomi pagal vieną modelį, po pusmečio – pagal kitą. Užsiminta ir apie tai, kad jaunimo iniciatyvoms, ypač regionuose, skintis kelią nėra lengva dėl pasenusio požiūrio „ką čia tas jaunimas padarys…“
„Mes norime, kad pirmiausia valstybė mumis daugiau pasitikėtų“, – tokį atsakymą jaunimas pateikė į klausimą, ką daryti, kad augtų visuomenės pasitikėjimas šalies valdžia?
J. Jarutis, anksčiau dirbęs mokytoju, sakė: „Jaunimo atstovai norėjo pasakyti tiesiai – mokyklose yra stagnacija. Sprendimus dėl švietimo ir mokymo programų turėtų siūlyti, svarstyti ir dalyvauti juos priimant mokyklų bendruomenės.“
Tačiau kalbėdamas apie emigraciją J. Jarutis siūlė nedramatizuoti padėties. „Statistika jausmų neturi: 2016 m. duomenimis, iš Rokiškio išvyko 556 gyventojai, atvyko 716. Taigi balansas – teigiamas. Ar tai turėjo įtakos darbo vietoms, nežinau.“
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Seimo narys T. Tomilinas sakė, kad jaunimas turi problemų, nes visiškai apleista yra suaugusiųjų švietimo sistema. Kiek į jaunimo švietimą beinvestuotume, jeigu moksleiviams atėjus namo bus sakoma: „Politikai – vagys, nepasitikėk „Sodra“, emigruok, nedrįsk priekaištauti darbdaviui, paklusk, neišsišok“, problema liks. Būtina investuoti į suaugusiųjų įgūdžių tobulinimą, gebėjimą ginti savo teises. Suaugusiųjų švietimo tikslas – ne profesinis mokymas. Problema ta, kad suaugę nemoka ginti savo interesų ir tą nepilnavertiškumo kompleksą perduoda jaunimui. Suaugusiuosius reikia mokyti, kad jų interesas nebūtinai sutampa su kitu suaugusiųjų interesais. Verslas turi vieną interesą, viešojo sektoriaus darbuotojai – kitą, jaunimas – dar kitą. Smulkiajam ūkininkui nebūtinai turi patikti tai, ką kalba stambusis. Susivokimas tarp šių interesų – raktas į valstybės pažangą ir tikrą, o ne tariamą vienybę.
Meras Antanas Vagonis: „Mes stebime mokinių pažangą. Jei Rokiškyje neturėsime prestižinės mokyklos, reikia kreipti darbą į korepetitorius, kad jie galėtų dirbti individualiai, bet legaliai.“
G. Surplys: „Ar yra įstatymai, savivaldybei draudžiantys mokyklos direktoriui mokėti dvigubai daugiau, nei jis gauna? Ar yra įstatymas, draudžiantis verslui tapti mokyklos mecenatu? Gal susitelkime ir padarykime Rokiškį švietimo žvaigžde? Turiu pavyzdį: Akmenės meras, įvertinęs situaciją, ėmė gydytojams mokėti dvigubai daugiau, nei priklauso, Klaipėdos valdžia, verslas ir bendruomenė susitelkė, kad išlaikytų universitetą.“
Seimo narė, ilgametė Lietuvos kaimo bendruomenių lyderė Guoda Burokienė: „Emigrantai grįš su nauju požiūriu į Rokiškį. Jau dabar grįžta. Mano klausimas Jums, ar Jūs matote viziją, ar pasiruošėte rašytinę strategiją, koks Rokiškis bus po 5, 10, 20 metų? Dar labai trūksta geros savivaldybių praktikos. Bendruomenės jos turi daugiau, savo lygmeniu. Tačiau savivaldybės dar nėra pakankamai drąsios. Bent jau ne visos. Daugelį problemų galima spręsti savo rankomis, nelaukti Seimo ar Vyriausybės. Nors šiuo atveju, šiandien, Seimas atvažiavo pas jus.“
Apie investicijas
G. Surplys: „Ar šiandien svarbiausias klausimas – investicijos? Žmonės išvažiuoja, nes nėra darbo, o verslas neturi darbuotojų, nes žmonės išvažiuoja. Visi turime traukti verslą už ausų. Manau, be ukrainiečių nebeišsiversime.“
A. Vagonis: „Lietuvos verslas padoriai užsidirbo pinigų. Ką mes padarėme, kad šalies verslininkai investuotų čia, pas mus? Atvažiuoja pas mus verslininkas su milijonais ir sako: „Noriu čia investuoti.“ Taigi reikia žemės sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba dirba nežmoniškai lėtai. Būtinos išimtys tokiems „blic“ sprendimams, reikia, kad Lietuvos verslininkas pasijustų svarbesnis nei užsienio investuotojas.“
Verslininkas Zenonas Akramavičius: „Duosiu sklypą ir medžiagų. Pabandykit gauti statybos leidimus? Reikalingi visi metai. Nueini į savivaldybę, sako: „Įstatymai neleidžia to ir ano.“ Reikia esminių pokyčių. Kuo vokiečio verslininko euras mandresnis už lietuvio?“
Rokiškio krašto atstovas, Seimo narys R. Martinėlis: „Dėl žemės sklypų verslui jau priimta tvarka. Sprendimo priėmimo terminas nuo 7 mėnesių sutrumpintas iki 6 savaičių.“
G. Surplys: „38 užsienio investuotojai domisi investicijomis Rytų Europos valstybėse. Taigi konkurencija labai didelė. Pagrindinis faktorius ir užduotis – kaip sutelkti verslo idėjas? Tai yra savivaldybės. Centrinės valdžios, verslininkų rūpestis – kad žmonės galėtų uždirbti kaip Londone, o verslas – tiek mokėti.
T. Tomilinas: „Mes labai primityviai suvokiame investicijas. Kaip sako viceministras, nėra tiek daug užsieniečių, norinčių čia investuoti. Reikia galvoti apie savus verslininkus ir jų investicijas. Čia teisus ponas Zenonas. Taip pat reikia nepamiršti, kad valstybė yra didžiausias investuotojas regionuose. Mes įvedėme vaiko pinigus siekdami, kad regionų žmonės, auginantys vaikus, turėtų pinigų. Šeima su trimis vaikais turės papildomų 90–135 Eur kas mėnesį. Tie pinigai bus išleisti vietos parduotuvėje, pateks į rajono muziejaus, sporto klubo, kirpyklos kasą. Vaiko pinigų sistema Rokiškiui naudinga todėl, kad apie pusė jūsų vaikų prieš tai negalėdavo pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Ji buvo naudinga tik turtingoms Vilniaus šeimoms. Pusė Rokiškio vaikų – tai ne socialinės rizikos šeimos. Nemeluokim. Socialinės rizikos yra keli procentai, o pusė – tai 50 proc. visų Rokiškio vaikų iki 18 metų. Taigi valstybė investuoja į vaikus ir sudaro sąlygas, kad visi jie gautų vaiko pinigus. Vaiko pinigai – tai investicija į Rokiškį, kurią apmoka Vilnius, stambieji mokesčių mokėtojai, akcizo ir kitos valstybės pajamos.“
Apie algas ir „Sodrą“
Investicijas didins teisinga mokesčių sistema
Z. Akramavičius: „Ar atsiras jums, politikams, jėgų ir drąsos įveikti biurokratizmą: sujungti darbuotojui mokamą atlyginimą ir darbdavio už jį valstybei mokamus mokesčius? Jei visą atlyginimą gautų darbuotojas ir pats valstybei mokėtų mokesčius, iš valstybės galėtų pareikalauti, kokių paslaugų už tai jis turi teisę gauti, ir sužinoti, kaip panaudojami jo sumokėti mokesčiai. Dabar tiek pat paslaugų gauna dirbantis ir gyvenantis iš išmokų. Verslininkas paverstas visų priešu…“
J. Jarutis: „Sutinku, to dar nepadarėme, o Rumunija sugebėjo. Visuomenė turi žinoti, kiek kas kainuoja, kiek kainuoja valstybės aparato išlaikymas. Padarysime.“
T. Tomilinas: „Dešimt metų darbo našumas ir verslo pelnas augo gerokai greičiau nei atlyginimai. Esame į eksportą ir žemus atlyginimus orientuota valstybė. Jūs, verslininkai, nebeturit žmonių, nes jie išvažiavo, šiandien darbo našumo augimas stojo, nes nebėra žmonių. Tai ne tik valdžios, pačių žmonių kaltė. Dalis atsakomybės tenka ir verslui. Žinoma, verslas verslui – nelygu. Aš kalbu tikrai ne apie smulkias įmonėles. Didžioji problema, kaip minėjau, – nėra interesų atstovavimo. Ar ateina pas verslininką darbuotojų grupės ir sako: „Pakelk mums atlyginimus“, ar ateina smulkieji ūkininkai pas stambų perdirbėją ir sako: „Pakelk pieno kainas“? Nėra socialinio dialogo ir grupinio atstovavimo savo interesams.“
Verslininkas Raimundas Tarvydis: „Kurį laiką darbo našumas kilo sparčiau nei atlyginimai, turėjome privalumą ir pelningumą, nes eksportavome į valstybių, kuriose darbo našumas buvo žemesnis, rinkas. Tai prisiminkime Vaižganto „Pragiedrulius“: atvažiuoja Rusijos ūkininkas su investicijomis – į Lietuvą ateina naujas požiūris į darbą, verslo organizavimą. Mums reikia naujo, kitokio požiūrio į organizavimą.“
Dainora Mineikienė, kaimo bendruomenių asociacijos atstovė: „Seimas, prieš priimdamas sprendimus ir įstatymus, turi diskutuoti. Trūksta bendravimo, pirma padarot, o tada diskutuojama. Jauniems žmonėms nesudaromos sąlygos čia likti. Jiems mokama minimali alga“.
Užs. 134
