Kur nepridėjo, nėra nė vieno šimtuko
Pirmadienį paskelbti paskutiniai pagrindinės sesijos Valstybinių brandos egzaminų anglų kalbos, informatikos, fizikos, chemijos rezultatai. „Savivaldybės abiturientai gavo 13 šimtukų (11 anglų kalbos ir 2 informatikos). Rokiškio „Romuvos” gimnazijos abiturientai gavo 12 šimtukų (10 anglų kalbos ir 2 informatikos), Pandėlio gimnazijos abiturientas – 1 šimtuką anglų kalbos“, – informavo Rokiškio savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Elmonienė.
Ji sakė, kad iš viso turime 19 šimtukų (11 anglų kalbos, 4 matematikos, 2 istorijos, 2 informatikos). Rokiškio „Romuvos” gimnazija gavo 17 šimtukų, Pandėlio gimnazija – 2 šimtukus. 5 savivaldybės gimnazijų abiturientai gavo po 2 šimtukus („Romuvos” gimnazijos – 4 abiturientai, Pandėlio gimnazijos – 1 abiturientas).
Vienintelis egzaminas, kuriam nepridėta po dešimt taškų – lietuvių kalbos ir literatūros. Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros Rokiškyje nėra nė vieno šimto balų įvertinimo.
Premijos bus skiriamos visiems vienodai
„Dabar jau aišku, jog rajone turime 19 „šimtukų“. Šimtukas yra šimtukas. Visi jie tikri. Savivaldybė negauna tokios informacijos, kurie moksleiviai pasiekė 100 balų papildomai pridėjus dar 10. Todėl premijos bus skiriamos visiems vienodai – po 250 eurų už šimtuką. Bendra 4750 eurų suma skiriama iš Rokiškio rajono gabių mokinių ir jaunuolių skatinimo fondo, kuris sudaromas iš Rokiškio rajono savivaldybės bei AB „Rokiškio sūris“ įnašų lygiomis dalimis. Aš labai džiaugiuosi, kad šimtukų skaičius auga. Tai reiškia daugiau galimybių mūsų krašto jaunimui. Ir tai kur kas geriau nei 60 procentų neišlaikiusių matematikos egzamino.
Tuo pačiu tariu ačiū visiems baigiamųjų egzaminų organizatoriams ir vykdytojams, visai Rokiškio švietimo bendruomenei. Jiems šiais metais egzaminų vykdymas buvo didžiulis iššūkis dėl kai kurių egzaminų užduočių sudarytojų „grybavimo“, taip pat ir dėl nesibaigiančių pokyčių bei reformų“, – komentavo egzaminų rezultatus rajono meras Ramūnas Godeliauskas.
Ar pasistūmėjome link prestižo?
Klausiamas, kodėl šių metų kontekste tas skaičius auga, ir ar vienodi šimtukai to, kuris realiai gavo šimtą ir to, kuriam pridėjo dešimt taškų, meras sakė nesąs švietimo sistemos ekspertas. „Tačiau manau, kad eilinį kartą politikavimas užgožia norą spręsti tikrąsias problemas švietime ir egzaminų sistemoje. Politikai pliekiasi tarpusavyje, o švietimo bendruomenė taip ir lieka nuošalyje. Jie išvargę nuo darbo su naujomis programomis be vadovėlių, nuo chaoso egzaminų metu, džiaugiasi sulaukę pelnyto poilsio. Manau ne čia esmė – teisinga ar ne tas 10 balų pakėlimas. Dabar metus laiko didieji politikai kaltins vieni kitus dėl esamos situacijos, tačiau tą laiką galėtų išnaudoti kur kas efektyviau. Geriau diskutuotų su švietimo bendruomene, ką galima padaryti kitaip, kad būtų geriau, efektyviau. Ar teisinga buvo pakelti matematikos egzamino kartelę nuo 16 iki 35 taškų, kad jo neišlaikytų 60 procentų moksleivių (rajone jį laikė 136 A lygiu ir 39 – B lygiu)? Ar taip nesiekiama padaryti tik mokamą aukštąjį mokslą? Ar normalu, kad IT egzamino užduotys pateiktos su klaidomis? Ar efektyvi perlaikymo sistema? Ar pasistūmėjome nors per pėdą siekdami mokytojo specialybę padaryti prestižine, kaip buvo garsiai kalbama? O kas paklaus eilinio mokytojo kaip jaučiasi jis..?“, – sakė rajono vadovas.
Motyvacija gali mažėti
Savo nuomonę egzaminų klausimų išsakė ir įstatymų priėmėjas, Seimo narys Tadas Barauskas. „Šiemet, įgyvendinus naujus pakeitimus brandos egzaminų sistemoje – išskaidžius egzaminus į dvi dalis ir padidinus minimalią išlaikymo ribą nuo 16 iki 35 taškų – kilo susirūpinimas dėl didelio neišlaikiusiųjų skaičiaus. Siekiant sušvelninti situaciją, buvo nuspręsta prie galutinio įvertinimo pridėti papildomus 10 balų.
Žvelgiant į žemesnius rezultatus, toks sprendimas turi pagrindo ir logikos – jis leido daugiau moksleivių pasiekti reikalaujamą ribą. Tačiau analizė atskleidžia iškraipymus vertinant aukščiausius balus pasiekusius mokinius. Šimtukininkai, kurie surinko 100 balų realiomis sąlygomis, dabar konkuruoja su tais, kuriems šis rezultatas buvo pasiektas tik dėl pridėtų taškų.
Mano nuomone, tikrieji šimtukininkai netenka objektyvaus išskirtinumo, stojant į aukštąsias mokyklas kyla konkurencijos nelygybė, motyvacija siekti aukštų rezultatų gali mažėti, jei sistema neatskiria pastangų nuo korekcijų“, – sakė T. Barauskas.
Vertina kaip kompensaciją
„Romuvos“ gimnazijos direktorė Rasa Pranckūnienė sakė, jog jie mato tik protokolus, kiek kuris gimnazistas gavo balų ir nežino, kuris šimtukas gautas su pridėtais balais. Anot direktorės, tik gimnazistai gali numanyti, kiek planavo surinkti. Pernai „Romuvoje“ buvo nedaug šimtukų, šiemet – net septyniolika.
Anot R. Pranckūnienės, laida mokėsi be vadovėlių, mokymosi turinys atnaujintas nuo pat pradinių klasių. Sprendimas pridėti taškus, anot direktorės, aišku, dviprasmiškas, nes iškreipia didžiuosius rezultatus. „Bet tai kompensacija už sąlygas. Jie visi mokėsi sudėtingomis sąlygomis, ir mokytojams buvo daug iššūkių“, – sakė R. Pranckūnienė.
Skaičiai
R. Elmonienė pateikė Valstybinių brandos egzaminų išlaikymą procentais. Tai vieninteliai skaičiai, kuriuos skyrius turi. Visi kiti rezultatai, kuriais ankstesniais metais galėjo dalintis, pirmą kartą švietimo specialistams nepateikiami.
VBE rezultatai
Lietuvių kalba ir literatūra (A lygis) VBE išlaikė 95,2 proc. abiturientų;
Lietuvių kalba ir literatūra (B lygis) VBE – 76,3 proc.;
Matematika (A lygis) VBE – 58,8 proc.;
Matematika (B lygis) VBE – 25,6 proc.;
Užsienio (anglų) kalba VBE – 97,4 proc.;
Chemija VBE – 77,4 proc.;
Fizika VBE – 77,8 proc.;
Informatika VBE – 100 proc.;
Istorija VBE – 96,4 proc.;
Ekonomika ir verslumas – 80 proc.;
Biologija VBE – 93,1 proc.;
Geografija VBE – 100 proc.
Matematika (B lygis) VBE – 25,6 proc.;
Užsienio (anglų) kalba VBE – 97,4 proc.;