Dar prieš dešimtmetį vaistų mums skirdavo gydantis daktaras. Pacientas gaudavo receptą, kuriame būdavo įrašytas originalus vaisto pavadinimas. Jei vaistinėje to pavadinimo vaisto nebūdavo, vaistininkas pasiūlydavo kitą tos pačios veikliosios medžiagos vaistą. Ši tvarka nepatiko Sveikatos apsaugos ministerijai. Jie įžvelgė, kad vaistų gamintojai įvairiais būdais atsilygina medikams už išrašytus konkrečius vaistus. Todėl tada kirto iš peties – apmokestino farmacininkų dovanas medikams, uždraudė jiems lankytis kabinetuose. Medikus ministerija įpareigojo receptuose nurodyti tik bendrinį vaisto pavadinimą. Vaistininkai turėjo įsirengti ekranus, kad pirkėjai juose galėtų matyti visus tos pačios veikliosios medžiagos vaistus bei jų kainas.
Taigi jau beveik dešimtį metų pacientas sprendimą dėl konkretaus vaisto priima pasitardamas su vaistininku. Per pastaruosius metus įvykdyta ir daugiau pakeitimų, ypač susijusių su vaistų kompensavimo tvarka. Juos būtų galima apibendrintai pavadinti „žirklių politika“. Žirklėmis per sąrašą buvo prasieita taip, kad jame nebeliko vaistų, kurie „neįsipaišė“ į ministerijos supratimą apie vaistų kainas ir kainodarą rinkoje. Taip paciento pasirinkimas buvo smarkiai susiaurintas, bet ir tai dar ne pabaiga.
Jau nuo kovo pirmosios vaistininkai bus įpareigoti pacientams, kuriems kompensuojamasis vaistas išrašomas pirmą kartą arba po ilgesnės nei 6 mėn. pertraukos, išduoti tą vaistą, kurio gamintojas pasiūlė mažiausią kainą ir laimėjo kainos konkursą. Tokia tvarka galios tiems vaistams, kuriuos gamina keli gamintojai. Gyventojai, norėdami rinktis kitą, ne pigiausią vaistą, turės gydytis savo lėšomis. Štai taip, mieli pacientai. Nuo šiol jums vaistus skirs ne daktaras ir ne vaistininkas, o asmeniškai ministras. Ir dar kokiu įspūdingu – mažiausios kainos konkurso – būdu!
Jei jūs nesutiksite su vaistu, kurį jums savo kabinetuose paskyrė ministerijos oficiozai, – mokėkite visą kainą. Jūsų, kaip paciento, kaip sveikatos draudimo įmokų mokėtojo, teisės – idealistų „išmislas“? Valdžios vykdomi kainos konkursai – štai kur jėga. Ministerija teigia, kad naujoji tvarka skatins konkurenciją tarp gamintojų. O juodasis medikų humore, o valdiškasis cinizme! Konkurencija iš vaistų rinkos jau yra išravėta iki tokio lygio, kad pacientui pasirinkimo alternatyvų kasdien lieka vis mažiau – o jie net neraudonuoja sakydami, kad skatina konkurenciją.
Kaip ir vaistai, taip ir vaistų politika turi savo šalutinių padarinių. Medikai tiesiog neturi laiko ir motyvacijos registruoti vaistų šalutinius poveikius, o pacientai gal net nežino, kad apie juos gali pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Arba nemano, kad kas nors po tokio pranešimo pasikeistų. Tad tik dalis tų šalutinių poveikių, patys radikaliausi, pasiekia politikų ausis. Štai Epilepsija sergančių žmonių asociacija kalba garsiai, jau prašo išimčių. Kiti mažiau organizuoti pacientai tiesiog tyliai pasitraukia iš kompensuojamųjų vaistų sistemos – ir perka nekompensuojamuosius vaistus visa kaina. Ministerija džiaugiasi PSDF lėšų „sutaupymais“ ir giriasi, kad tai leidžia į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti naujų vaistų. Gauname informaciją, kiek sumažėjo vidutinė priemoka, bet negirdime, kiek pacientų pradėjo mokėti visą kainą. Sąrašai, kokių vaistų tiekimas Lietuvos rinkai stringa arba yra visai nutrauktas, deda riebų minusą pastaraisiais metais vykdomai vaistų politikai.
Taigi laikykimės, mus gydo pats sveikatos apsaugos ministras įsakymais, asmeniškai.
Rūta Vainienė
