„Ateina sezonas ir ateina nerimas. Prieš kiekvieną plaukimą taip. Atsakomybės jausmas. Dabar, kai jau žinai tas aplinkines upes, paprasčiau. Ir norisi ko nors naujo. Bet su tom naujom irgi visaip būna. Vieną kartą pataikėm į Virintą, tai paskui moterys juokėsi, kad išėjo ne baidarių, o pėsčiųjų žygis: paplauki 100 metrų ir užvarta tokia, kad niekaip neįveiksi, lieka tik apeiti. Pati upė labai graži, bet niekas ja nesirūpina“, – sako Egidijus.
– Nuo kada organizuoji baidarių žygius?
– Kai anksčiau dirbau su vaikų stovyklomis, tie žygiai nebuvo vien baidarių. Darydavome dviračių, pėsčiųjų žygius. O baidarių žygius pradėjom su Rokiškio krašto turizmo draugija, su Leonardu Šablinsku. Jie turėjo baidarių, aš padėjau organizuoti žygius. Gal nuo kokių 2006–2007 metų.
– O savo baidarių kada įsigijai?
– Prieš 5 metus. Iš Žemės ūkio ministerijos paramos kaimo plėtrai. Darbo vietų sukūrimui kaime. Steigėm etatus, atidarėm įmonę, parašėm projektą ir pradėjom plaukt.
– Kiek žygių suorganizuojat per sezoną?
– Daug. Reikia pasižiūrėti į sąrašus. Pernai per sezoną turėjom vieną laisvadienį, kai neplaukėm niekur. Yra žygiai, kuriuos patys organizuojam ir renkamės maršrutą, ir yra užsakomieji plaukimai, kur užsakovai perka mūsų paslaugas. Sezonas prasideda gegužės viduryje, nors mes pradedam anksčiau. Ir viskas tęsiasi iki rugsėjo vidurio, bet mes savo žygius dažnai baigiam spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje. Kokius keturis mėnesius dirbam, po to veikla sustoja. Per sezoną reikia uždirbti tiek, kad išlaikytum etatus. Toks tas verslas.
– Užsakomųjų žygių irgi turit nemažai?
– Daug. Labai nesireklamuojam, bet užsakymų sulaukiam iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Sezono metu beveik kasdien.
– Ar liko dar įdomių upių, kuriomis neplaukei?
– O! Labai daug. Mes išplaukioję daugiausia Aukštaitiją. Dar vidurio Lietuvą, dalį Dzūkijos. Labai norėtųsi apimti ir aną pusę – Žemaitiją. Bet tai ir didesni kaštai, ir žmonėms kaina kyla. Latvijos Latgala, atrodo, čia pat, o beveik niekur neplaukta, nors labai gerų upių yra. Šiemet bandysim pasižiūrėt Kriauną nuo Latvijos iki Obelių. Niekieno nebandyta upė, nors visai pašonėj. Paprastai Kriauna plaukiam nuo Obelių. O kas iki Obelių? Reikia pabandyt. Kiekvienais metais valom, tvarkom, kad būtų ta upė įdomi, patraukli. Kai pernai kiek sutvarkėm trasą, tai ir atvažiavę iš kitur labai gerai vertina. Ji jau pasidarė patraukli vandens turizmui. Tampyt baidarių krantu nereikia, bet pagalvot plaukiant tenka. Rūkyti nėra kada, kaip mes sakom.
Egidijaus Galvydžio asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau „Gimtajame…“
