Yra spektaklių, kuriems reklamos nereikia. Ir yra spektaklių, kurių jūs, gerbiamieji, kažkodėl nepastebite. Norėčiau parekomenduoti keletą tokių. Perspėju, tai bus subjektyvi mano nuomonė, kartais net labai subjektyvi. Tad ir jūs į ją galite reaguoti visai subjektyviai. Tai yra – reaguoti arba ne. Jūsų valia rinktis.
Trys dalykai, dėl kurių reikėtų eiti į „Aurą“
Vien dėl Auksinio scenos kryžiaus laureatės (2006 m.) Birutės Letukaitės choreografijos. Nesu didelis šokio teatro ar baleto mėgėjas ir specialistas, bet šios moters nuoseklus aukojimasis šiuolaikiniam šokiui daro įspūdį. Galima sakyti, tik jos dėka „Aura“ žinoma ir gerbiama ne tik Lietuvoje. Ir, be abejo, yra pernykščio festivalio pagrindinio prizo laimėtoja.
Dar dėl gyvos kompozitoriaus Antano Jasenkos (irgi žinomo ne tik Lietuvoje) muzikos.
Ir dar dėl to, kad smalsu, kaip galima sušokti smurtą. Nes spektaklis „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“ kalba apie smurtą šeimoje – ypač aštria šiomis dienomis (ir ne tik) tema.
Spektaklis „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“ – vasario 24 d. 18.30 val.
„Kvepalų“ ir „Kontraboso“ autorius – tas pats
Vasario 28 d. 18.30 val. bet kuriuo atveju eičiau į Klaipėdos jaunimo teatro spektaklį „Kontrabosas“.
Kas skaito knygas ir žiūri filmus, ko gero, prisimins romaną „Kvepalai“ ir pagal jį pastatytą filmą. Žinokit, „Kvepalų“ ir „Kontraboso“ autorius – tas pats. Patrikas Süskindas.
Kitas svarbus momentas – spektaklio režisierius Valentinas Masalskis. Viskas, prie ko jis prikiša nagus, nekasdieniška ir gyva, tikra nuo pradžios iki galo. Jo vaidinami ir režisuojami spektakliai gali patikti, gali nepatikti ar erzinti, bet po jų niekada nepasakysi, kad nieko per tą valandą ar dvi neįvyko.
Nors kai kurie gali eiti ir dėl keistos meilės istorijos, kurioje beveik nematomas, orkestro gale sėdintis kontrabosininkas įsimyli operos primadoną.
Bus daugiau…
