Į KT sausio viduryje kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodo, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvados dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas urėdijų skaičius. Urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ taip pat reikalavo, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų KT.
42 urėdijas apjungusi Valstybinių miškų urėdija įregistruota sausio viduryje, jos valdyba turi patvirtinti padalinių skaičių ir būstinę. Aplinkos ministerija yra siūliusi, kad būtų 26 regioniniai padaliniai, o įmonės būstinė būtų Panevėžio rajone esančiuose Katinuose. Buvusi Rokiškio miškų urėdija, kaip naujosios įmonės padalinys, pagal planą turi būti sujungta su Kupiškio.
Ministerijos duomenimis, iš daugiau kaip 4 tūkst. urėdijose dirbusių žmonių jas paliko apie 400 darbuotojų: jiems pasiūlyta pereiti dirbti į naują įmonę, tačiau pasiūlymo šie atsisakė. Iš Rokiškio miškų urėdijos pasitraukė daugiau nei dešimt miškininkų. Siūlymo pereiti dirbti į naująją įmonę nesulaukė visi urėdijų vadovai: iki 20 urėdų pasitraukė šalių susitarimu, kiti buvo atleisti. Sausio pradžioje atleidus Rokiškio miškų urėdą Benjaminą Sakalauską, laikinai Rokiškio padaliniui vadovauja vyriausiais inžinierius Kęstutis Skvarnavičius. Padalinių vadovai turėtų būti išrinkti vasario mėnesį.
