Tiesa, iš anksto, ką ir kaip augins tuose trijuose hektaruose žemės prie sodybos, neplanavo. Sako, viskas klostėsi tarsi savaime. Tradiciškai pasisodino bulvių, braškių, vėliau arbūzų, melionų, kuriems reikia mažiau priežiūros. Pernai Eglė sugalvojo, jog nori saulėgrąžų lauko. Kadangi žemė prie pat žvyrkelio, kažko ypatingo nesugalvosi, tai Mantas paskatino tų saulėgrąžų pasėti daugiau.
Kai vasaros pradžioje saulėgrąžos pradėjo stiebtis aukštyn, pradėjo galvoti, ką su visu šiuo grožiu galima padaryti. Taip gimė „Saulėgrąžų parko“ idėja. Kažką panašaus Eglė sako mačiusi internete, bet aplink Rokiškį nieko tokio nebuvo. Parko įrengimas ilgai neužtruko – tereikėjo padaryti takelius ir dekoracijas, kurias sukalė ir baltai nudažė nagingasis Mantas. Paskelbus apie parko atidarymą susidomėjimas kilo iš karto. Kas gi nenorės paklaidžioti tarp nuostabiai atrodančių aukštų geltonų žiedų ir pasidaryti ryškią vasarišką fotosesiją? O dar galima ir namo už dyka parsivežti tų išraiškingų žiedų – jauni žmonės šia atrakcija nesiekia uždirbti, jiems svarbiau dalintis grožiu, kurį turi. Žinoma, „Saulėgrąžų parkas“ ir reklama ūkiui bei darbščiai šeimai, bet tai jau kiti dalykai.
Po pirmųjų susidomėjimo dienų šeimininkai buvo priversti trumpam nutraukti parko lankymą, nes savaitgalį ir pirmadienį siautę vėjai bei liūtys kiek aplaužė saulėgrąžas ir užtvėrė takus, ypač prie įėjimo/išėjimo. Bet Eglė ir Mantas nenuleido rankų ir ryte paskelbę, kad parko lankymas nutraukiamas, vakare socialiniuose tinkluose vėl pakvietė jame lankytis.
Kitas pasakys, jog saulėgrąžų laukai užsieniuose žymiai didesni ir įspūdingesni, kartais juose net labirintai įrengiami, bet visa tai toli, o šis „Saulėgrąžų parkas“ čia pat, kaimynystėje. Paklausta, ar ir kitais metais darys ką nors panašaus, Eglė sakė, jog tikrai ką nors sugalvos. Galimas dalykas, jog kitais metais bus ir saulėgrąžų laukas, ir dar daugiau atrakcijų jame – jauna Eglės ir Manto šeima tikrai nenusiteikusi tinginiauti.
