Jau seniai Rokiškyje nesilankė tokia gausi kokios nors ministerijos delegacija, kaip šios savaitės pradžioje. Einantis pareigas Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas kartu su savimi atsivežė didelę komandą – viceministrus Valdemarą Urbaną, Paulių Petrauską, VšĮ „Inovacijų agentūra“ direktorę Moniką Paulę, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorių Elijų Čivilį bei patarėjus Joną Jarutį ir Mindaugą Petkevičių.
Pastarųjų dviejų buvimas kartu su ministerijos delegacija kiek nustebino, nes dar nepraėjo metai, kai Mindaugas Petkevičius buvo pakviestas dirbti kitoje ministerijoje, Žemės Ūkio. „Gimtasis…“ susitikimo su ministru J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje metu ministro paklausė, ar tokios rokiruotės nereiškia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija perima kai kurias ŽŪM funkcijas ir ar žemdirbiai dabar paramos ir pagalbos gali kreiptis ir į EIM. Ministras atsakė, jog apie 10 procentų bendrojo vidaus produkto sudaro bioekonomika. Jai dėmesio anksčiau nebuvo skiriama pakankamai ir, žiūrint iš ekonominės pusės, šioje srityje dabartinė ministerijos vadovybė mato didesnį savo vaidmenį. M. Petkevičius daugiausiai ir yra atsakingas už bioekonomikos politikos formavimą. Pasak ministro, kalbant apie bioekonomiką turima omenyje apdirbamoji gamyba, tam tikro produkto gamyba, kuri sukuria aukštesnę pridėtinę vertę. Kadangi Lietuva save pozicionuoja ne tik kaip pigios darbo jėgos šalį, tai ir bioekonomikos dalis BVP turi tendenciją didėti ir sudaryti daugiau negu dabartiniai 10–12 procentų. Žemės ūkio produkcijos gamintojai dabar iki galo neišnaudoja savo potencialo, dažniausiai eksportuodami žaliavą. Kalbant apie žemės ūkio produkcijos perdirbėjų rėmimą, jie gali pretenduoti į 100 milijonų paramą įmonėms, nukentėjusioms dėl karo Irane. Tiesa, į šią paramą gali pretenduoti ne atskiri ūkininkai, o žemės ūkio kooperatyvai. Tai siejama ir su viso mūsų regiono ekonomikos skatinimo dedamąja. Tai ypač svarbu regionams, kur žemės ūkis, bioekonomika yra viena svarbiausių verslo šakų. Šiame sektoriuje ministerijos vadovybė norėtų matyti daugiau apdirbamosios gamybos, daugiau produktų, kurie eksportuojami, kurie kurtų vidutinės ir aukštos vertės darbo vietų, kurios gyventojams ir rajonui duoda galimybę daugiau uždirbti. Artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Taryboje, o jo metu daug dėmesio bus skiriama konkurencingumo skatinimui, taip pat ir bioekonomikos srityje.
Jau minėtas susitikimas su visuomene J. Keliuočio bibliotekoje, kur susirinko tikrai labai mažai susidomėjusiųjų, buvo paskutinis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacijos dienotvarkės punktas. Iki tol svečiai susitiko su rajono savivaldybės meru Ramūnu Godeliausku, lankėsi UAB „Duguva“, Rokiškio mašinų gamykloje, UAB „Skado medis“. Apie konkrečius susitarimus ar bendrus planus tarp ministerijos vadovybės ir savivaldybės po susitikimų nepranešta. Bet sprendžiant iš to, jog ministras E. Grikšas su komanda jau aplankė 17 savivaldybių, tokių sprendimų ir susidomėjimo investicijomis į regionus galima laukti.
