Rokiškio šventės proga vėl reikėtų kokį meilės gimtajam miestui prisipažinimą parašyti. Ar bent jau pasakyti, kaip čia gyventi gera. Toks darbo pasidalijimas – vieni dainuoja, kiti rašo.
Beje, apie dainas. Kažkaip neprisimenu ne tik Rokiškio himno, bet apskritai nė vienos dainos, skirtos Rokiškiui. Neskaitant „dviratininkų“ kažkada Rokiškiui sukurto himno. Bet tas buvo šiek tiek parodija, o ir melodiją visų miestų himnams „Dviratis“ naudojo tą pačią. Tai kaip ir nesiskaito. Nebent iš bėdos.
Pradėjau galvoti, kodėl Obeliai turi „Unt Abelius“, kodėl himną turi Pandėlys, net Sriubiškiai, o Rokiškis ne? Ir supratau, kad Rokiškį labai sunku su kuo nors surimuoti. Netgi galima pavadinti Rokiškį miestu, kuris nesirimuoja, nors yra poetų kraštas. Na, ne taip visiškai nesirimuoja, bet labai jau sunkiai. Ir kaltas čia lietuviškas kirčiavimas, nes rimui didelę reikšmę turi ir kirtis, ne tik balsiai. Trečias nuo galo kirčiuotas skiemuo – komplikuotas. Čia jau nebent „Rokiškis – visiškas“.
Kas kita, jei kirčiuotume slaviškai – antrą skiemenį – RoKIŠkis. Tada su Rokiškiu rimuotųsi ir „kiškis“, ir „biškis“, ir „saviškis“, ir kitokie gražūs žodžiai.
O jeigu dar prisiminsim žydišką Rokiškio variantą „RokiŠOK“? Atsiveria neregėtos erdvės. Rimuojasi su „šok“, „grok“, „dainuok“, „kvailiok“, „pabučiuok“ ir visa kita liepiamosios nuosakos gimine.
Tai ką dabar daryt su tuo nepatogiu Rokiškio kirčiu? Kad bent kartą per metus galima būtų ką nors apie jį (Rokiškį, ne kirtį) sudainuoti. Siūlyčiau ereziją – miesto gimtadienį paskelbti laisvo kirčio diena. Tegu kas kaip nori, tas taip ir kirčiuoja. Gal poetai ir muzikantai dainų prikurs, kurias galima bent kartą per metus sudainuoti. Ir bus miesto gimtadienis – neteisingų dainų diena.
Tegu bus toks mano pasveikinimas ir palinkėjimas miestelėnams ir krašto žmonėms miesto gimtadienio proga. Suprantu, kad nelabai rimtas, betgi kur pasakyta, kad sveikinti reikia rimtai? Rimtai pasveikins žmonės iš rimtų kabinetų. Neatimsiu šiuo kartu jų darbo.
