Sudie, užgęsta atminty mieli veidai,
Sudie, nutilo žodžiai, kai kalbėjai,
Sudie ir sode baltas, pilnas obelų žiedų,
Sudie ir pilnas vandens tvenkiny prie namų…
Gyvenimas – tai kiekviena diena – Dievo dovana. Bet kai klastinga, žiauri liga užklumpa netikėtai tavo artimąjį, tu lieki silpnas, bejėgis, atrodo, niekam nereikalingas, vienišas, padėti nieko negali…
Tačiau mes nelikom vieni. Ir supratom vis dėlto, kiek daug yra gerų, su didele širdimi žmonių.
Tad šiandien tariame nuoširdų AČIŪ visiems visiems geros valios žmonėms, kurie padėjote išgyventi tą didžiulį skausmą netekus visų mylimo vyro, tėvelio, senelio Edvardo PETRUŠONIO.
Ačiū už nuostabius gėlių žiedus,
Ačiū už gražius pasakytus žodžius,
Ačiū už moralinę ir materialinę pagalbą.
Ačiū už tai, kad buvote visi kartu ir padėjote palydėti į amžiną poilsio vietą. Šimtą kartų AČIŪ.
Tegul Jūsų gerumo niekada netemdo juodi debesys.
Visiems visiems sveikatos ir Dievo palaimos.
Žmona ir vaikai su šeimomis
