„Obelinė“: apie krašto esmę, istorinę atmintį, darbą Dievui bei žmonėms… (nuotraukų galerija)

„Teigiamas krūvis“ ir praktika „Gimtajame…“

Miesto pradžioje, prie malūno, atvykstančiuosius nuo Rokiškio tradiciškai pasitiko spalvingos pievoje sudėliotos floristinės kompozicijos iš obuolių, rudeninių gėlių žiedų ir kitų gamtos gėrybių.

Į Obelių biblioteką rinkosi norintieji pabendrauti su Gabija Vitkevičiūte – rašytoja, vertėja, TV laidų vedėja, viešųjų ryšių specialiste. Jos vaikystės ir jaunystės vasaros prabėgo pas Obeliuose gyvenusią močiutę, kurią iki šiol tebevadina senelyte. G. Vitkevičiūtė išsaugojo šiltus prisiminimus: „Šitas kraštas – esmių esmė. Čia gavau daug meilės.“ Ji prisipažino kuriamos istorinės knygos failą kompiuteryje pavadinusi „Obeliai“, tačiau neatskleidė visų kūrybinių sumanymų. O kol kas autorės plunksnai priklauso trys knygos: 2012 m. išleista „Karavansarajus“, 2016 m. – „Kalaharis“ ir 2017 m. išėjusi poezijos knyga „Jūra – tai debesys“.

Ko gero, literatūrinė knygų pristatymo popietė labai pateisino savo pavadinimą – „Bendrystė per literatūrą“, nes tarp autorės ir susirinkusiųjų mezgėsi pokalbis ne tik apie kūrybą ar vertimus, bet ir apie vaikus, įvairius projektus, meilės paieškas kasdienybėje. „Jaučiuosi kaip per „Oskarų“ apdovanojimus. Man sunku atlaikyti teigiamą krūvį“, – dėkojo gausiai susirinkusiems, dalijosi prisiminimais ir kvietė artyn artimesnio pokalbio. Autorė kalbėjo apie emocijas, užplūstančias kuriant knygas, – ji stengiasi užčiuopti vidinės dykumos ir pilnatvės jausmus. Skaitytojai sakėsi jos knygose radę daug optimizmo, norėjo išgirsti eilėraščių apie Obelius ir, be abejo, gauti autografų.

Renginį vedė bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Dovilė Šimėnaitė.

Beje, G. Vitkevičiūtė į Obelius atvyko su vyru Jurgiu Pauliuku – aitvarų sporto entuziastu, aitvarų pilotu, elektroninės aitvarų parduotuvės įkūrėju. Jis panoro nudžiuginti mažuosius „Obelinės“ dalyvius ir gimnazijos kieme mokė pasigaminti aitvarus.

Viešnia savo pirmąja darboviete įvardijo „Gimtojo Rokiškio“ redakciją, kurioje po pirmojo žurnalistikos kurso atliko praktiką. „Suderinau naudingus dalykus su malonumu. Neįsivaizdavau, kaip praleisčiau vasarą be Obelių, todėl ir praktiką nutariau atlikti „Gimtajame…“ Mane priėmė draugiškai. Pamenu kabinete odiniame krėsle sėdintį ir rūkantį redaktorių. Kalbinau visus, ką galėjau: ir 80-metį švenčiančias mokytojas, ir tų metų garbingiausią gaisrininką, sprendėm melioracijos problemas…“ – 1994-uosius prisiminė G. Vitkevičiūtė.

Su jos kūryba ir veikla galima susipažinti bibliotekoje aplankius parodėlę.

(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)